VOKĖ IR JOS AUKŠTUPYS
Trasos ilgis - 41 km, trukmė - 2 d; sezonas - IV-IX mėn.
Vokė, kuria teka Merkio aukštupio vandenys, yra Merkį ir Nerį jungiančioji upė. Tokia ir Vokės turistinė paskirtis: vandens turistai ja plaukia abiem kryptimis - pasroviui ir prieš srovę.
Vokės baseinas yra plačiame ir uždurpėjusiame Pronerio-Promerkio slėnyje. Upė prasideda Baltosios Vokės durpyne, Papio ež. Nuolydis aukštupyje iki Vaidotų k. nedidelis - 30 cm/km. Tačiau antrojoje kelio pusėje (19 km) Vokė nukrenta 48m - vid. šio ruožo nuolydis - 2,5 m/km. Pačiame žemupyje, nuo 9 km iki ž., nuolydis padidėja iki 3,4 m/km. Šiame ruože plaukiant prieš srovę vietomis laivelį reikia persivaryti: dėl stiprios priešpriešinės srovės ir gausių akmenų irtis neįmanoma. Čia vyksta vandens turizmo technikos varžybos (slalomas). Išskyrus trijų jėgainių užtvankas ir stiprią srovę akmeningame žemupio bare, daugiau kliūčių nėra. Upės vaga pakankamai gili (0,5-1,5 m) ir plati (6-15 m). Nuo versmių iki 30 km upė reguliuota. Vokės, kuri maitinama Merkio aukštupio vandenų, nuotėkis per metus nedaug tepakinta.
Apie 1930 ties Žagarine buvo iškastas Merkio - Vokės (L-3) kanalas, ir Merkio aukštupio nuotėkis per Papio ež. nukreiptas į Vokę, kurios vandenį naudojo tais pat metais pastatyta Grigiškių popieriaus fabriko HE. Vandens kiekį reguliavo 2 skydinės užtvankos: viena Merkyje, kita - už 30 m, kanalo pradžioje. Karo metu užtvankos buvo išgriautos. Griuvėsiai patvenkė Merkį. 7 metų stebėjimo duomenimis Merkio-Vokės kanalo debitas - 3,08 m3/s. Tiek padidėja Vokės debitas ir tiek pat sumažėja Merkio debitas žemiau Žagarinės. Merkio-Vokės kanalo pl. - 9-12 m., gl. - 1,0-2,0 m., krantai - 1,5-2 m aukščio, apaugę juodalksniais. Kanalas iškastas per Baltosios Vokės pelkę (F-4099 ha). Pelkės durpynas pradėtas eksploatuoti pokario metais.
Dešinėje kanalo pakrantėje, išretintame Rūdninkų girios plote, prie Žagarinės k. įsikūręs durpininkų mstl. BALTOJI VOKĖ. Kairėje pakrantėje išeksploatuotas durpynas rekultivuojamas - įrengiami žuvų auginimo tvenkiniai.
Per kanalą nutiesti 3 tiltai: 2 aukšti, praplaukiami (Baltosios Vokės-Rūdninkų vieškelio ir durpyno glžk. ir 1 žemas gyvulių bandoms perginti.
38 Merkio - Vokės kanalas ramiai įplūsta į seklų (1,5 m) Papio ež. p. galą (F-191, L-2,7 didž.pl-1,2). Ež. pakrantės žemos, pelkėtos, kraštovaizdis nykus. Ež. skirtas Šalčininkų Ir Vilniaus medžiotojų ir žvejų draugijoms kultūrinei žuvininkystei. Papiškių k., p.v. ež. pakrantėje, yra Vilniaus žvejų mėgėjų valčių bazė.
d Vairos, Mikašiunų ir Papiškės gatviniai kaimai.
36 Vokės ištaka iš Papio ež. Toliau upė teka pelke, apaugusia krūmokšniais; iki Vilniaus-Baltosios Vokės pln. tilto pakrantės žemutės, pažliugusios, apžėlusios karklų ir baltalksnių krūmais; d Dvaro viensėdis.
34 k Krempė (L-6). Šiame upelyje 1948 buvo apgyvendinta 15 bebrų, atvežtų iš Voronežo ir Gomelio sr. rezervatų. Greit jie paplito Vokės bei kituose baseinuose.
32 k Asdrė (L-18). Šia upele nuteka Guobsto (F-10), Ilgučio (F-90), Juodbalės (F-1,3), Šventininkų (F-18), Turgaičių (F-2) ež. vandenys ir labai papildo Vokės nuotėkį.
31 Žemokas Vilniaus-Baltosios Vokės , pln. tiltas; aukšto debito metu baidarė nepralenda.
28 d Rudamina (L-30); Merešlėnai - gatvinis k., kuriame yra senos totorių kapinės. Už 2 km - Parudaminio glžk. st. Upės krantai žemučiai, pažliugę.
22 Pagiriai, vieškelio Vilnius-Rūdninkai tiltas; k Vilniaus šiltnamių kombinatas, darbininkų gyvenvietė; šiltnamių vandens siurblinė, už 1 km - antra siurblinė.
19 d BALTOJI VOKĖ - Vilniaus t. ū. technikumo gyvenvietė. Buv. malūno užtvanka išgriauta, likęs tik nedidelis praplaukiamas (viduriu) slenkstelis. Upėje medinio tilto polių liekanos, maža salelė, pėsčiųjų lieptas; fv. d.
18 k VAIDOTAI apyl. centras, Vilniaus-Keturiasdešimt Totorių vieškelio tiltas; upėje buv. malūno užtvanka (H-3 m). Turint bangų uždangalą (tentą) ir esant aukštam vandeniui, nuo užtvankos vidurinės pralaidos galima nušokti; viršutinę ir apatinę pralaidos galo dalis skiria tik 1 m. Esant žemam vandeniui, laivelį d pralaida galima pervilkti, nes persinešti labai nepatogu: k buv. triaukštis malūnas, o d - aklinai aptverta gamyklos teritorija. žemiau užtvankos upėje smarki srovė ir dideli akmenys; plaukti arčiau k pakrantės.
17 Didž. upėje Vokės sala; fv. k.
16 k Dagynės viensėdis, per upę - pėsčiųjų tiltas. 0,5 km žemiau upėje buv. medinio tilto griuvėsiai; plaukti k pakrante.
14 d Naujakiemis, apie 2 km ilgio gatvinis k.
13 Vilniaus-Paluknio pln. tiltas. žemiau - d buv. KAZBIEJŲ (Chazbiejų) gatvinis k., dabar jau Vilniaus miesto pramoninis rj.
12 Vilniaus-Trakų pln. gelžb. tiltas. Abipus tilto reguliuotoje siauroje upės vagoje stipri srovė, rėvos. Upės krantai aukšti ir sausi.
11 d Vokės glžk.st. Vilniaus-Lentvario glžk. tiltas, buv. didelis gatvinis LIUDVINAVO k., dabar jau Vilniaus pramoninis rj.; k Trakų Vokės žuvų auginimo tvenkiniai.
9 k MŪRINĖ VOKĖ, kartono fabriko užtvanka (H-5,5), keltis d krantu. Užtvanka bėga Vilniaus-Trakų senasis pln.; tvenkinio (F-20 ha) patvanka į aukštupį siekia apie 1 km. Upės slėnys siauras, gilus, srovė greita - Vokė pradeda kristi į Neries slėnį.
7 Buv. Grigiškių popieriaus fabriko akveduko (vienintelio Lietuvoje, jo ilgis - 0,8 km, skerspjūvis - 4,7 x 2,8 m) užtūros griuvėsiai, kurių vietoje susidarė nedidelis praplaukiamas slenkstelis. Kiek žemiau, ties Grigiškių stadionu (d), 0,5 m maudyklių užtvanka.
4 Upė pamažu rimsta ir gilėja - prasideda Grigiškių popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančiosios įmonės tvenkinio patvanka. 0,5 km Žemiau - G. gyvenvietės, įsikūrusios abiejuose Vokės krantuose, gelžb. tiltas. Grigiškėms plečiantis, į jų sudėtį įėjo Afindevičių, Kauno, Vokės, Nieravų ir Salocų k.
Toliau už Grigiškių įmonės 4,4 m aukščio užtvanka, kuria eina Grigiškių-Lentvario pln. tiltas. Patogu keltis k pakrante.
2 Vilniaus-Kauno autostrados gelžb. tiltas; žemiau - senasis tiltas. Už tilto upė apie 200 m galvotrūkčiais marma naująja vaga. Šioje trasoje vyksta tradicinės resp. vandens turizmo technikos varžybos.
1 Grigiškių pionierių stovyklos maudyklių 0,5 m užtvanka, per kurią laivelius reikia persitraukti.
Greita srove Vokė į Nerį įteka 141 km nuo šios ž. Pačiose ž, upės viduryje riogso didžiulis akmuo, pro kurį, kaip ir sauskelių sankryžose, turistai plaukia abejomis pusėmis: pasroviui d puse, prieš srovę - k.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas