AKMENA - DANĖ
Trasos ilgis - 39 km, trukmė - 2 d., sezonas - V-VI mėn.
Akmena-Danė - pajūrio lygumų upė. Nuo versmių iki Bajorų vadinama Akmena. Upės versmės - šlapiame miške prie Žemųjų žolinių, už 6 km į p. v. nuo Salantų, Kretingos rj. Upės ilgis 64,5 km, baseino plotas - 595 km2. Vidurupyje, kur upė teka eroziniu slėniu, gausu riedulių. Dėl to, matyt, ji čia Akmena ir vadinama. Žemiau Kretingos upė įteka į platų slėnį.
ΔH-0,88. Žemupyje, nuo 21 km, nuolydis sumažėja iki 0,08, o Klaipėdos mst. beveik visada būna Kuršių marių patvanka. Q: Kretingoje (žemiau Dopulčio intako) - 3,5, žemiau Bonalio ž. - 5,4, ž. - 6,6.
Aukštupyje vaga siaura (7-10 m), žemupyje ji prasiplečia iki 40-50 m. Gl. iki Eketes ž. - 0,2-2,0, žemiau - 1-3 m, Klaipėdos mst. - 5-7 m. Žemupyje, iki 11 km, Dane plaukioja didesnio tonažo laivai. Didesnių kliūčių, be Kretingos dvimetrinės užtvankos, nėra. Maršrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus klaipėdiečiams bei kretingiškiams dviejų laisvų dienų išvykoms. Baidare arba lengva valtele tinka plaukti nuo Kretingos-Kurmaičių vieškelio tilto.
39 k Pilsupis (L-9). Pilsupio-Akmenos santakoje Kurmaičių piliakalnis. KURMAIČIAI - apyl. ir Kurmaičių paukštininkystės t. ū. centras.
K. - labai sena gyvenvietė. Degintiniuose ir griautiniuose senkapiuose, esančiuose tarp Akmenos ir Darbėnų-Kretingos kelio, gausiai aptikta archeologinių radinių. Kurmaičių pilkapynas, vienas iš žymiausių Lietuvoje archeologinių V a. pr. m. e.-IV m. e. a. paminklų - landšaftinis istorinis draustinis.
Čia upė dar nedidelė: 4-5 m pl., 0,3-0,5 m gl., krantai lėkšti.
34 Upėje stambių akmenų rėva. Žemiau rėvos upė palaipsniui platėja ir gilėja - prasideda Kretingos malūno patvanka.
32 k Dopultis (L-4), glžk. ir keturių gatvių tiltai per upę.
KRETINGA - mst., rj. centras, vienas iš didž. respublikoje brangiakailių žvėrelių (juodsidabrių ir mėlynųjų lapių, audinių) žvėrininkystės t. ū., turtingas kraštotyros muziejus.
Carizmo laikais K. buvo pasienio punktas. Per K. bėgdavo į užsienį caro valdžios persekiojami revoliucionieriai, emigruodavo išeiviai. Vaduojant K. iš hitlerinės okupacijos, pasižymėjo tankų būrio vadas leitenantas A. Vaščenka. Už tai jam suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.
Upėje Kretingos malūno, varomo elektra, dvimetrinė užtvanka, patogiau keltis k krantu. Žemiau užtvankos upės vaga užgriozdinta visokiomis ,,antikvarinėmis gėrybėmis", dideliais akmenimis.
29 k Kretingos-Klaipėdos glžk., Bajorų st. Upėje, Penkininkų malūno išgriautos užtvankos vietoje, metrinis slenkstelis; kai žemas vanduo, patogiau neštis d krantu. Puskilometriu žemiau, ties ,,Laisvės" fabriku, nedidelė užtvanka.
28 Vieškelio Bajorai-Petrikaičiai tiltas. Puskilometriu žemiau - d Tenžės (L-20) ž. Tenžei įtekėjus, nuotėkis padvigubėja. Danė gilesnė (0,5-1,0) ir platesnė (7-9), žemos (1-2) pakrantės apaugusios karklais, kurių toli nusidriekusios šakos vietomis sudaro žaliąjį tunelį; yra keletas nedidelių rėvų, stambių riedulių.
22 d KRETINGALĖ - apyl. ir t. ū. centras, glžk.st., Kretingos-Gargždų vieškelio tiltas.
16 k Eketė (L-25), Laukžemiai; d krante, už 3,5 km nuo Kalotės, yra didž. pajūrio piliakalnis su 9 m aukščio pylimu. Kiek toliau - d Dūmešio (L-7), tekančio iš Kalotės (F-47) ež., ž.; vieškelio tiltas. Čia upė jau plati (15-25 m) ir gili (1,0-2,0 m); pakrantės užžėlusios, vagoje viena kita salelė.
12 Kauno-Palangos pln. gelžb. tiltas, k Ringelis (L-4); d Purmaliai, nedidelis piliakalnis su 2 m aukščio pylimu.
11 Vieškelio gelžb. tiltas; k TAURALAUKIS - t, ū. centras. d Kalotės plytinė, kurios aukštas kaminas matyti plačioje apylinkėje.
10 k Virkučiai.
6 d Klaipėdiečių kolektyviniai sodai, poilsio nameliai; buv. Mažasis Kaimelis - Klaipėdos priemiestis.
4 d Medienos medžiagų kombinatas; k Žemės ūkio technikumas, Klaipėdos-Plikių pln. tiltas.
3 Klaipėdos-Priekulės glžk. tiltas. Upė jau kanalizuota, tiesi ir gili. Klaipėdos mst. išsidėstęs abiejuose Danės krantuose.
2 d Klaipėdos glžk. st., autobusų st.; k ,,Žalgirio" vandens sporto bazė. Čia visi vandens turistai baigia žygius.
1 Pergalės g-vės tiltas; d Klaipėdos kultūros rūmai, Lenino paminklas. Kiek toliau Uosto (d) - Sukilėlių (k) gatvių tiltas; k Klaipėdos dramos teatras, keleivinių laivų ir kelto per Kuršių marias prieplaukos, buv. Klaipėdos tvirtovės pylimai ir kanalai; d, prie pat Danės ž., Klaipėdos prekybos uostas.
Danės vandenys nepastebimai susilieja su Kuršių mariomis (4 km nuo marių ž. į Baltijos jūrą).
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas