NEMUNĖLIS
Trasos ilgis - 143 km, trukmė - 5 d., sezonas - IV-VI mėn.
Nemunėlis - didž. Mūšos intakas, bėga iš Lūšnos ež., 6 km į p. nuo Rokiškio; nuo versmių iki 116,2 km vingiuoja Lietuvos TSR teritorija, nuo Neretos ž. iki 40 km - Lietuvos-Latvijos siena, toliau - Latvijos TSR žeme. Teka pro Panemunėlį, Kazliškį, Panemunį, Kvetkus, Kurmenę, Nemunėlio Radviliškį, Skaistkalnę, Budbergą, Brunavą, Bauskę. Bendra linkmė - iš p. r. į š. v. Per visą 190,6 km ilgį nukrenta 105,1 m (ΔH-0,7). Didž. kritimas (1,2 m) yra tarp 93-83 km. Q: ties Panemuniu - 2,6, žemiau Vyžuonos ž. - 5,4, žemiau Apaščios ž. - 24,2. Nemunėlis, kaip ir kiti Mūšos intakai, neturintys didesnių maitinimo baseinų (ež., tvenkinių), sausmečiais labai nusenka ir vandens turizmui mažai tinka. Vagos pl. (m): aukštupyje - 2-3, vidurupyje - 25-35, žemupyje - 40-60; gl. (m): aukštupyje - 0,3-0,7, žemupyje - 1,5-3,5. Kliūtys: tanki vandens augmenija, seklios brastos, nedidelės rėvos, slenksteliai. Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Panemunio.
143 PANEMUNIS - apyl. ir ,,Nemunėlio" t. ū. centras. Buv. dvaro rūmuose įsikūrusi aštuonmetė m-la, parke pūpso piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu.
Vieškelio Pandėlys-Suvainiškis tiltas. Čia, patvenktose vietose, upė vietomis 3 m gl.
139 d Vyžuona (L-40); ji teka per Ignotiškio (F-30) ir Vyžuonos (F-23) ež.
137 k Slabodninkai; d Minkūnai; puskilometriu žemiau Aukštadvarys, išsibarstęs abiejuose upės krantuose.
126 d Nadžiupis (L-11), Gačionys, k Ruškiškiai.
124 k KVETKAI - Lenino kol. centras. Malūno užtvanka išgriauta, plaukti galima laisvai. K. bažnyčia ir varpinė (XVIII a.) - vietinės reikšmės archit. paminklas.
119 Puteliai, apgriauta malūno užtvanka praplaukiama.
116 d Nereta (L-25), Rimžiai. Nereta, o toliau Nemunėliu eina Lietuvos TSR-Latvijos TSR siena.
108 k VIRŠKUPĖNAI - girininkijos centras. Toliau k krante driekiasi viena iš didž. Lietuvoje Biržų giria (14 690 ha).
Didžiojo Tėvynės karo metu Biržų girioje veikė ,,Kęstučio" tarybinių partizanų būrys. 1942 kovo 13 d. kovoje su hitlerininkais didvyriškai žuvo I. Meskupo-Adomo vadovaujama operatyvinė grupė.
103 k TAMOšIŪNAI - Pundurų apyl. centras.
100 k Garjoniai; d Imantas, Kalnešiai.
96 k Smaltiškiai.
86 k Dauguviečiai, viensėdis. D. gimė režisierius, aktorius, dramaturgas, TSRS liaudies artistas Borisas Dauguvietis (1885-1949).
83 d Susėja (L-110). Susėjos-Nemunėlio santakoje keroja Sandariškių ąžuolas - gamtos paminklas. Apie 0,3 km prieš Susėjos ž. ir 0,7 km žemiau jos upėje akmeningos seklumos.
81 k PUČIAKALNĖ - ,,Auksinės varpos" kol. centras; toliau - Zabiškiai.
78 d Viesytė (L-63), Kresčiai; Totorkalnis, Aspariškiai - pats šiauriausias Lietuvos geografinis taškas.
75 Nemunėlis staiga keičia kryptį iš š. v. į p. v. Upėje akmeningos seklumos.
69 k Tabokinė; toliau - d Kurmenė, k Muoriškiai. Muoriškiuose yra didž. dolomitų atodangos, vienos iš labiausiai lankomų ir matomų Nemunėlio-Apaščios geologiniame draustinyje.
61 k NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS - apyl. ir Nausėdžių kol. centras, pabiręs Nemunėlio-Apaščios santakoje. Mstl. iš dolomitų pastatyta bažnyčia.
Nemunėlio upės slėnio atkarpa nuo Tabokinės k. iki Apaščios upės slėnio ruožo įeina į Nemunėlio-Apaščios geologinį draustinį.
Upėje keletas nedidelių rėvų. Pro mstl. Nemunėliu eina siena su Latvijos TSR.
56 d Urlikiai; k Juljanova.
51 d Skaistkalnė, Biržų-Rygos pln. tiltas; d krantas aukštas, skardingas, vietomis miškais apaugęs; GERMANIŠKIS - ,,Švyturio" kol. centras. Upėje išgriauta malūno užtvanka, praplaukti galima laisvai.
48 k Straugaliai, toliau - Kuldūnai.
40 Nemunėlis įteka į latvių žemę. Upėje Devinzarės sala (Devynšakė).
36 d Jaunsaulė, Budbergė. Toliau upėje vis daugiau ir didesnių rėvų, dugnas kietas, dolomitinis.
29 k Skireniai.
25 k Brunava.
16 d Strautalekiai; upėje brasta. Čia yra vietovė Vec Saulė; kai kurie istorikai teigia, kad čia, o ne prie Šiaulių, įvykęs Saulės mūšis (1236 m.), kuriame jungtinės lietuvių ir žemgalių kariuomenės sumušė kalavijuočius.
13 k LEINEKIAI - poeto V. Plūduonio (1874-1940) gimtinė ir memorialinis muziejus; d Klinkas.
Upės pakrantėje Bauskės t. ū. vaismedžių medelynas ir sodai.
2 BAUSKĖ įsiterpusi Mūšos-Nemunėlio santakoje; per upę Bauskės-Cuodės pln. tiltas.
Nemunėlis susilieja su Mūša 120,5 km nuo jos ž. Nuo santakos (nuo Bauskės) Mūša toliau vadinama Lielupe.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas