Rauda (latv. Rauda) – upė Lietuvoje (Utenos apskrityje, Zarasų rajone, Antazavės ir Suviekų seniūnijose) ir Latvijoje (Ilūkstės rajone); Ilūkstės (Lukštos) kairysis intakas (Dauguvos baseinas).
Upės ilgis 28 km (Lietuvoje 21,4 km). Jeigu Raudos aukštupiu laikyti Melnyčėlės upę įtekančią į Čičirio ežerą, tada upės ilgis 32,2 km. Baseino plotas 113 km², vidutinis nuolydis 1,31 m/km, vidutinis debitas prie Lietuvos-Latvijos sienos 0,68 m³/s.
Ištakos Novinkų kaimo apylinkėse, 9 km į šiaurės vakarus nuo Zarasų, 2 km į šiaurės rytus nuo Imbrado. Teka daugiausiai šiaurės kryptimi per Ilgio, Pečiakurkos, Čičiraičio, Čičirio, (tarp šių ežerų vadinama Upiškės upeliu) Suvieko, Zelionkos (Sodžių) ežerus. Žemupyje (6,6 km) teka Latvijoje. Įteka į Ilūkstę 28 km nuo jos žiočių, 4 km į šiaurę nuo Šedere miestelio.
Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršrutas labai vaizdingas, nors atkarpa nuo Zelionkos ežero iki žiočių sunkoka.
Visus metus; žemiau Suvieko ežero rekomenduojama plaukti esant aukštesniam vandens lygiui
Vandens augmenija, rėvos, užvartos, žemi tiltukai
ZW/WW 1- (1+)
Upės ekologinė būklė - labai gera
Atstumai upe
23.0 Melnyčėlė įteka į šiaurinį Čičirio ežero galą. Ežero plotas 715 ha, ilgis 8 km, didžiausias plotis iki 2 km. Kranto linijos ilgis 35,4 km. Vidutinis gylis 7,7 m, giliausia ežero vieta yra šiaurės rytinės šakos gale, jos gylis – 39,2 m. Ežero kilmė rininė, dubenį sudaro dvi susikertančios rinos, šiaurės – pietų ir šiaurės rytų – pietvakarių krypčių. Krantai aukšti, ardomi, miškingi, o įlankų, užutėkių galuose žemi ir pelkėti. Dugne daubos kaitaliojasi su seklumomis. Dugnas padengtas moliu, dumblu, durpėmis, gėlavandene klintimi, o atabrade (jo juosta daugiausia siaura) vyrauja smėlis ir žvyras. Ežerą supa miškai: Baltramiškis – pietryčiuose, Suvieko miškas – prie šiaurės rytinės įlankos vakarinio kranto, Ščiurų miškas – šiaurinės įlankos pusiasalyje. Čičiryje yra 6 salos, kurių bendras plotas 15,4 ha: Šienaujama, Didžioji, Perkasas, Astravukas – pietinėje dalyje, bei dar dvi šiaurės rytinėje įlankoje. Ežero pavadinimas yra sėliškos kilmės. Prie ežero yra 4 kaimo turizmo sodybos: Vėdarių, Čičirių, Bikūnų ir Cibulinės kaimuose.
22.6 Ežeras susiaurėja iki 30 m. dš. (vakariniame krante) Didėja.
21.4 Ežeras susiaurėja iki 30 m. dš. (vakariniame krante) Čičiriai, Čičirių kaimo turizmo sodyba.
20.3 dš. (vakariniame krante) Astraučizna, apgriuvęs Astraučiznos dvaras.
18.7 Ežeras pasuka į šiaurės rytus, pusiasalyje kr. Meiriškėlės.
17.9 dš. intakas iš Čičiraičio ežero.
16.9 Ežeras susiaurėja iki 70 m. kr. Meiriškėlės.
13.3 Iš Čičirio ežero pietrytinio galo išteka Upiškės upelis. Jo plotis 4-6 m, gali būti vagą pertvėrusių medžių. Srovė silpna.
13.2 Suvieko-Knipiškių kelio tiltas. Po juo upė teka betoniniu vamzdžiu, laivelius reikia apsinešti. kr. Upiškės, dš. Knipiškės.
12.6 Upiškių upelis įteka į Suvieko ežero pietrytinį kampą. Ežero plotas 106,8 ha, ilgis iš šiaurės į pietus 2,1 km, plotis iki 0,8 km, kranto linijos ilgis 7,6 km, vidutinis gylis 3,6 m, didžiausias gylis 8,9 m. Kranto linija labai vingiuota, šiaurės rytuose ir pietvakariuose yra nemažos įlankos. Ežere yra 4 salos, kurių bendras plotas 3,3 ha. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, apaugę mišku, rytinis krantas aukštas. Prie ežero įsikūrę Suviekas (vakaruose) ir Knipiškės (rytuose). Pietinėje ežero pakrantėje yra Suvieko piliakalnis.
11.1 Rauda išteka iš siauros Suvieko ežero įlankos šiaurinio galo. Protaka tarp ežerų siaura, srovė silpna. Vietomis laivelius gali tekti prasivesti/pasinešti.
10.9 Rauda įteka į Zelionkos (Sodžių) ežero pietinį galą. Ežero plotas 38,7 ha, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,3 km, plotis iki 0,7 km. Giliausia ežero vieta (9,8 m) yra rytuose. Kranto linija labai vingiuota. Yra dvi nedidelės salelės. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, apaugę mišku. Rytinis krantas aukštas, jame - Sodžių kaimas.
9.8 Rauda išteka iš Zelionkos (Sodžių) ežero šiaurinio galo. Tiltas. Nenorint plaukti sunkesne maršruto atkarpa čia plaukimą galima užbaigti.
Žemiau upė teka per Maironių mišką. Iki Lietuvos-Latvijos sienos gali būti užvartų, vagą pertvėrusių medžių. Vagos plotis 4-6 m, srovė gana greita, upėje seklios rėvelės, pavieniai akmenys. Slėnis siauras, gilus, vaizdingas. Vidutinis nuolydis iki 8,3 km - 1,67 m/km.
8.8 kr. intakas. Upė teka per Vakaščinos mišką.
8.3 Vidutinis nuolydis iki 4,3 km - 1,06 m/km.
7.8 Tiltas. Upė iki Lietuvos-Latvijos sienos teka per Pūkinės mišką.
7.1 kr. intakas.
6.6 Rauda kerta Lietuvos-Latvijos sieną. Žemiau teka per Multinovkos mišką. Pakrantės iki žiočių beveik negyvenamos.
6.0 Vidutinis nuolydis iki 4,3 km - 1,73 m/km.
4.9 kr. nedidelis intakas. Upės krantai apaugę medžias, krūmais.
4.3 kr. Zvirgzdupite. Vidutinis nuolydis iki 1,8 km - 1,48 m/km.
3.6 kr. Atvari.
3.4 kr. Pavlova upite.
3.1 Tiltas. Apie 30 m aukščiau kr. nedidelis intakas. Kr. prie upės priartėja kelias Bitites-Šedere, prie jo - benzokolonėlė.
Rauda teka šiauriniu Mačulanu miško pakraščiu, upėje gali būti užvartų, vagą pertvėrusių medžių. Vagos plotis 4-7 m, slėnis siauras.
1.8 kr. Kiegelnicas miškas, tęsiasi iki žiočių. Vidutinis nuolydis iki žiočių 4,33 m/km. Krantai vietomis šlapi, vagos plotis 5-7 m, slėnis kiek paplatėja, srovė gana greita, upėje akmenys, rėvos.
0.0 Rauda įteka į Ilūkstę.