NERIS
Trasos ilgis km, trukmė - 14 d., sezonas - 403 V-IX mėn.
Neris - antroji pagal dydį Lietuvos upė, didž. Nemuno intakas. Jos versmės yra Baltarusijoje, Minsko aukštumos š. dalyje, Naročiaus-Vileikos žemumoje, netoli Begomlio miesto. Baltarusiai Nerį vadina Vilija. Bendra kryptis - iš r. į š. v. Nuo versmių 234,5 km teka BTSR, nuo 234,5 iki 228 km - Lietuvos-Baltarusijos siena. Likusi upės dalis vingiuoja mūsų respublikos teritorija. Neris teka pro Vileiką, Smurgainius, Mykoliškes, Nemenčinę, Vilnių, Grigiškes, Kernavę, Jonavą, Kauną. Į Nerį įteka 12 didesnių intakų, tinkamų vandens turizmui: Dvinosa, Servečis, Ilija, Naročius, Uša, Ašmena, Strėčia, Žeimena, Vilnia, Vokė, Musė, Šventoji.
Per visą 509,5 km ilgį Neris nukrenta 162,9 m (ΔH-0,34). Pats didž. kritimas yra tarp 141-120 km (ΔH-0,76). Aukštupyje iki Vileikos vandens saugyklos N. teka plačiais vingiais pelkėtomis pievomis. Akmenys ir rėvos prasideda nuo Žodiškio. Vagos pl. (m): aukštupyje 7-15-20, vidurupyje - 90-100, žemupyje 150-200; gl, atitinkamai - 0,5-1,0, 1,0-2,0, 2,0-4,0. Q: žemiau Servečės - 19,0, Naručio - 44,8, Lietuvos-Baltarusijos sienos - 82,2, Žeimenos - 105,2, Vilnios - 114,2, Šventosios - 185,4, ž. - 189,1. Toks nuotėkis buvo seniau, kol baltarusiai Neries nebuvo patvenkę. Dabar bendras Neries nuotėkis bus sumažėjęs apie 10%. Tačiau tai vandens turistų kelionei didesnės reikšmės neturi - bet kuriuo metų laiku galima plaukti Nerimi visų tipų turistiniais laiveliais (įskaitant ir plaustą).
Aukščiau Vileikos miesto, 406 km nuo ž., 1973 baltarusiai Vileiką (Nerį) užtvenkė 2,2 km ilgio ir 12 m aukščio pylimu. Susidarė 73 km2 Vileikos vandens saugykla. Vileikos mariose sukauptas vanduo dirbtiniu 62 km ilgio kanalu, 5 siurblinių st. perkeltas per 83 m aukščio takoskyrą, keliauja į Zaslavlio vandens saugyklą, įrengtą Berezinos intako Svisločės upės bazėje. Dabar Vilijos-Neries aukštupio vanduo pasiskirsto taip: kas sekundę 12 m3 keliauja į Dneprą (Juodąją jūrą) ir 8-17 m3 - į Nerį (Baltijos jūrą). Esant normalioms meteorologinėms sąlygoms, per Vileikos užtvankos pralaidą kas sekundę nuteka 12-17 m3 vandens, bet ne mažiau kaip 8 m3 pačiu sausiausiu metų laiku.
Užtvanka yra griežtos apsaugos objektas, neleidžiama prie jos nei prieiti, nei laiveliui sustoti, nei per užtvanką laivelius kelti; užtvanką pereiti bei pervažiuoti. leidžiama tik išimtiniais atvejais, gavus specialų leidimą. Kelionę Vilija-Nerimi pradėsime nuo Vileikos miesto. Į Vileiką atvykus traukiniu, nuo st. iki upės laivelius ir mantą reikės gabentis tik apie 1 km. Atvykus autotransportu, patogiausia pradėti nuo Medilo—Vileikos—Molodečno pln. tilto.
NERIES MARŠRUTINĖ JUOSTA
403 d VILEIKA - Minsko sr. rj. centras.
Neris čia, apie 40 m pl., 1-1,5 m gl., ramiai srovena smėlėtu dugnu; k krante plati, žema terasa. Paplaukus 1,5 km, reikia pranirti pro žemą, ant medinių ,,ožių" suręstą lentinį lieptą, k palikti ilgą salą, o dar už 1 km - Vileikos—Molodečno pln. gelžb. tiltą.
397 Molodečno-Vileikos-Polocko glžk. tiltas.
366 d Narutis (Naroč, L-67) išteka iš didelio Naručio ežeryno.
Toliau upės krantai tuštoki, retai gyvenami, pasipuošę pušynais ir nedideliais ąžuolynais. Žymiai išplatėjusioje (40-60 m) upės vagoje yra nemaža seklių brastų; plaukiant atidžiai sekti upės fv.
361 k Uša (L-74); Neris keičia kryptį iš p. v. į š. v.
360 k Olenecas. Upėje Verebės sūkurys; k pakrante iki Smurgainių bėga pln., d spygliuočių miškai.
354 k Bialaja, silikatinių plytų kombinatas. Čia galingomis žemsiurbėmis kasamas smėlis, iš kurio plaunamos molio priemaišos. Dėl to net iki Mykoliškio upės vanduo drumzlinas.
346k Klidenetai; geros vietos postoviui, nakvynei.
342 k Pervazai. Baigiasi pelkėtoji arba lygioji, kaip ją vadino sielininkai, Neris. Upė vis giliau įsigraužia į šlaitus, slėnys jau siauresnis ir sausesnis. Per upę Smurgainių-Vileikos pln. 6 taurų gelžb. tiltas; d krante prie tilto paminklas tarybiniams kariams, žuvusiems forsuojant Nerį ir vaduojant miestą iš vokiškųjų fašistų.
Upėje daug senojo tilto liekanų, pro kurias reikia plaukti labai atsargiai.
Už 3 km nuo upės SMURGAINIAI - rj. centras. XVII-XVIII a. čia buvo garsi meškų dresiravimo ,,akademija".
332 k Rybakiai; upėje senojo tilto polių liekanos.
330 d Deniuševas. Kiek žemiau - pirmoji didesnė Neries rėva Privitalnia. Čia sielininkai sveikindavo upę, mesdami į ją duonos ir druskos. Prie šios rėvos būdavo krikštijami sielininkai naujokai. Dabar čia krikštijami pradedantieji vandens turistai.
317 d Žodiškis, Smurgainių-Svyrių pln. gelžb. tiltas. Prasideda rėvų ir akmenų Neries ruožas: upė čia verčiasi pro Ašmenos aukštumų atšakas. Slėnys siauras, nemaža vaizdingų skardžių, apaugusių miškais; upės tėkmė paspartėja, nes graužiasi per kietas uolienas. Neries pakrantėse lietuviški kaimai: Pelegrinda, Kerplėšynė, Rimdžiūnai, Girios, Gervėčiai, Gėliūnai ir kt. Tai viena iš didž. lietuvių gyvenamų salų Baltarusijoje.
314 k Baltasis kalnas; upėje rėva Rėviaka.
293 Rėva Zybucha, toliau - rėva Čeromacha.
289 d Nastaniškiai.
279 k Ašmena (L-104). Kai aukštas vanduo, Ašmena baidare galima plaukti nuo Ašmenos mst.; d gražūs pušynai. Toliau upėje keletas nedidelių salelių.
275 d Strėčia (L-80). Šia upe nuteka Švokšto, Svyrių ir Vyšniovo ež. vandenys; k Morkūnai; upės ž. pasislėpusios už aukštokos salos.
272 k MYKOLIŠKIS - kol. ir apyl. centras; Vilniaus—Medilo pln. tiltas.
263 d Ma˛ieji Svyruonėliai; už 1 km - Didieji Svyruonėliai, taisyklingos formos piliakalnis.
245 k Bistrytė, keltas.
236 Upėje 5 salų salynas, fv. d.
235 d Prienai, Baluoša (L-14). Šio intako, tekančio giliu, šaltiniuotu, tankiai medžiais apaugusiu slėniu, vanduo net karščiausią vasarą nebūna šiltesnis kaip +8°C. Baluoša eina Lietuvos—Baltarusijos siena. Neris, lauždamasi per Ašmenos iškyšulį, čia pradeda riesti didelę Buivydžių kilpą; slėnys pagilėja ir susiaurėja, tėkmė pagreitėja.
Kairiajame krante, priešais Baluošos ž., puiki vieta poilsiui, nakvynei.
226 BUIVYDŽIAI - apyl. ir Černiachovskio kol. centras.
222 k Vilkiškės; upėje Vilko ir Mergelių šokio rėvos.
220 d Balingardas.
215 d Brižiškės, Marmuslės rėva.
213 Aukštas Vilniaus-Pabradės-Daugpilio glžk. tiltas.
213 d Žeimena (L-80); k Santakos glžk. st. Žeimenai įtekėjus, Neris pasidaro ne tik vandeningesnė, bet ir sraunesnė - čia jai reikia prasigraužti per Parčevo moreninį kyšulį.
210 d Rėvos viensėdis. Upėje Avino rėva; didelis Plytninko akmuo, gulįs netoli nuo pagrindinės tėkmės.
207 k Skališkės; d aukštame ir stačiame šlaite, apaugusiame tankiu mišku, Šventoji ola - gilokas urvas po Žvirgždo ir konglomerato luitu. Žemiau jos prie pat Neries sunkiasi šaltinio vanduo.
206 Rėva Šunauja; 1,5 km žemiau, ties Spragilinių k. (k), rėva Šokiai, k pakrantėje - Vilniaus priemiestinės zonos miškai.
201 k Bezdonė (L-9), d Tuščiaauliai. Upėje Tetervinų rėva.
197 NEMENČNĖ - mst., apyl. centras. N. su gražiais aplinkiniais miškais priklauso Vilniaus miesto poilsio zonai. Šiaurrytiniame Nemenčinės pakraštyje šlama išlakūs pušynai, tyvuliuoja du gražūs ežerėliai Gėla (F-26) ir Gėlaitis.
Nemenčinė—viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių. Nemenčios (L-28) ir bevardžio upelio santakoje stovi didelis trikampio formos Nemenčinės piliakalnis. Krikštijant lietuvius, 1387 N. buvo pastatyta bažnyčia (viena iš septynių Lietuvoje ta proga).
Toliau iki pat Vilniaus upė teka giliu slėniu, daug terasų, kurios vietomis pakyla iki 50 ir daugiau m virš upės lygio. Upės dugnas čia akmenuotas, gausu rėvų, nuolydis padidėja iki 45 m/km.
189 d Bratoniškės, k Bilkiškės. Kairiajame krante, už nedidelio upės pokrypio kairėn, yra 3 (viena nuo kitos per puskilometrį) turistų stovyklavietės. Ypač jauki ir patogi vidurinė stovyklavietė, esanti priešais nedidelę žemą salelę: čia baltutėlio smėlio paplūdimys, pakrantėje - šaltinis.
187 d Žalesa (L-16). Aukštas k krantas negailestingai upės ardomas - status šlaitas jau spėjo nugriūti iki 50 m. Tai bene aukščiausia Neries atodanga. Upėje ilga Birių rėva.
186 k Maižiešinės viensėdis, Vilniaus vandentiekio siurblinės. Kiek žemiau - pionierių stovykla, Vilniaus įmonių darbininkų profilaktoriumas.
178 d Rieše (L-29), Kryžiokai, vilniečių kolektyviniai sodai.
175 k TURNIŠKĖS, Vilniaus vandentiekio giluminiai šuliniai. Čia upė, padariusi 270° posūkį dešinėn, susiaurėja ir pasraunėja - prasideda ilga Turniškių rėva su 300 m ilgio ramiu baru.
171 d VERKIAI. Ant aukšto kalno, seno parko viduryje, stovi archit. paminklas - rūmai, pastatyti pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Triaukštis mūrinis malūnas, stovintis Neries pakrantėje, restauruojamas: jame bus įrengta suomiška pirtis, šašlikinė.
k Valakampių miškai, Verkių paplūdimys - vilniečių mėgstamiausia poilsiavietė, troleibusų žiedas. (Turistams, kurie nemano plaukti toliau, patogu čia baigti kelionę, demontuoti, išvalyti, išdžiovinti laivelius ir, įsėdus į troleibusą Antakalnio žiede, nusigabenti į Vilniaus glžk. ar autobusų st).
170 k VALAKAMPIŲ paplūdimys - vilniečių poilsio vieta; d Baltupio ž.; buv. Trinapolio bažnyčioje dabar įsikūrusi Lietuvos ekskursijų ir turizmo valdybos Vilniaus turistinė bazė, veikianti apskritus metus. Aukštutinėje Baltupio terasoje baltuoja Vilniaus mikrorajono daugiaaukščiai.
169 Kiek žemiau - Žirmūnų-Valakampių gelžb. tiltas. Dar toliau - abipus Vilniaus miesto rajonai: d Žirmūnai, k Antakalnis. Čia Neris teka akmeniniu daugialangiu kanjonu.
166 Antakalnio-Žirmūnų gelžb. tiltas. k Petro ir Povilo bažnyčia — sąjunginės reikšmės archit. paminklas; d ,,Žalgirio" vandens sporto st, kurioje vandens turistai visada gali sustoti, saugiai pasilikti ir pasitaisyti laivelius.
165 k Vilnia (L-80); laivų, kursuojančių iki Valakampių, prieplauka, Kalnų parkas, Dainų slėnys, Gedimino pilies kalno bokštas (jame yra LTSR etnografinio muziejaus filialas), Paveikslų galerija (buv. katedroje), Vilniaus turistų ir ekskursijų biuras (Gedimino aikštės varpinėje); d centrinis ,,Žalgirio" stadionas, Sporto rūmai, žiemos ir vasaros plaukimo baseinai.
VILNIUS - Lietuvos TSR sostinė, lietuvių tautos istorijos, kultūros, meno, mokslo, revoliucino judėjimo, pramonės ir administracijos centras, natūrali architektūros paminklų galerija. Turistai čia bent 1-2 dienas turėtų sustoti ir patys savo akimis visa tai pamatyti. Dar geriau pasiskaityti atitinkamos literatūros ir po miestą pasidairyti su Vilniaus ekskursijų biuro gidu.
164 Černiachovskio gelžb. tiltas, papuoštas 4 didelėmis grupinėmis skulptūromis. Kairėje parduotuvė ,,Gamta, medžioklė, žūklė, Operos ir baleto teatro rūmai, I. Černiachovskio aikštė ir paminklas; d universalinė parduotuvė, ,,Turisto" viešbutis.
162 Plačiausias Neries tiltas, pastatytas 1979; d Pedagoginio instituto rūmai ir studentų bendrabučiai; k Lenino aikštė ir paminklas V. Leninui.
163 Žvėryno tiltas; k Resp. bibliotekos rūmai.
162 k Vingio parkas, Dainų estrada, Darbo rezervų stadionas;
d Karoliniškės - viena iš didž. Neries atodangų su kelių formacijų ledynmečio sluoksniais, Karoliniškių landšaftinis draustinis (F-147 ha).
157 Vilkpėdės-Lazdynų gelžb. tiltas, kiek žemiau, ties TE, - pėsčiųjų tiltas; Vilkpėdės rj.; d Panerio t. ū. šiltnamiai (400 ha), ant kalno Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių mikrorajonai, aukščiausias Lietuvos statinys - 327 m televizijos bokštas. Toliau, k pakrantėje, pramoninis Žemųjų Panerių rj.; d ošia gražūs Bukčių pušynai.
150 k Garūnai, Plikakalnis - vienas iš aukščiausių panerių kalnų;
d Bukčių miškai atsiremia į Vilniaus vandenvietės zoną. Upėje žema sala, fv. k. Puskilometriu žemiau - 8-asis, sudvejintas tiltas per Nerį.
148 k Vilniaus kanalizacijos vandenų daugiaplanis valymo įrenginys. Baseinuose vanduo valomas mechaniškai, chemiškai, biologiškai ir, tik visiškai nukenksmintas ir išvalytas, leidžiamas į Nerį. Puskilometriu žemiau—d Smigliai, pakrantėje prie Neries alma gardaus vandens šaltinis.
141 k GRIGIšKĖS—mst. t. g., Lietuvos celiuliozės ir popieriaus pramonės gamybinio susivienijimo vedančioji įmonė. Vokė (L-36). Ji išteka iš Papio ež. ir jungia Merkį su Nerimi. Neris, pakrypusi į v., nuo V. 1 iki Kernavės veržiasi per aukštą moreninį kalvagūbrį. Upės nuolydis čia didelis, dugne daug didelių akmenų r rėvų, tarp jų kilometrinė Saidės rėva.
136 k Saidė (L-12). Saide nuteka Trakų ežeryno vandenys. Upėje viena iš smarkesniųjų Neries rėvų. Jos pradžioje reikia plaukti arčiau k kranto, o toliau - arčiau d. Artėjant prie rėvos pabaigos, už žemos akmeninės salelės (k) vėl sukti arčiau k kranto; d ir k Neries pakrantėje maži Saidžių kaimeliai.
133 d Didelis ŠILĖNŲ k. š. yra XVI-XVII a. senkapiai, kurių radiniai saugomi LTSR istorijos ir etnografijos muziejuje. Upėje Olesniko rėva, kiek žemėliau - Naujoji ir Kiaulės rėvos.
125 k Bražuolė (L-23). Tai gana srauni upelė, vid.ΔH-2,74 m/s, žemupyje - 7,22. Pavasarinių potvynių metu azartingesni Vilniaus turistai mėgsta ja plaukti. B. nuteka Vievio ež. (Vievio, Bako, Dekio) vandenys. Upę kerta Vilniaus-Kauno greitkelis ir glžk. Upėje ir jos baseino ež. yra vėžių.
122 k Ausieniškės. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, nuo čia iki Kernavės Nerimi ėjo demarkacijos linija.
118 Dvigubos Panerių kilpos pradžia; tiesiog 1,6 km, aplink kilpą - 10,5.
113 d Dūkšta (L-28). Šios upės antkalnėse pūpso nedidelis piliakalnis ir daug pilkapių. 1,5 km nuo upės yra senas (minimas nuo XV a.) DŪKŠTOS k.—apyl. ir TSKP XXII suvažiavimo kol. centras. Kaimo kapinėse palaidoti Vilniaus un-to profesoriai M.Danilevičius, F.Golanskis, E.Sieradskis; jiems pastatytas paminklas. Kairėje pakrantėje ošia Panerių kilpos spygliuočių miškai. Upėje už staigaus posūkio į k iki 10 m susiaurėjusioje vagoje nedidelė rėva, žemiau jos - daug didelių akmenų.
109 PANERIAI. Restauruotuose buv. Panerių dvaro rūmuose veikia Vievio miško sanatorinė aštuonmetė m-la.
Upėje ištisa kavalkada salų, apaugusių tirštais juodųjų serbentų krūmais. Tarpusaliuose mėgsta neršti lašišos. Už salų iki pat Grabijolų ramus, platus ir gilus Neries ruožas, patvenktas Druskinės rėvos.
108 Naujasis Maišiagalos-Vievio pln. gelžb. tiltas. Kiek žemiau - k Aliošos (L-13) ž. Gilus upelio slėnys apaugęs mišku. Svariame, šaltame upelio vandenyje gyvena kilniosios žuvys - upėtakiai, šlakiai.
103 d Didelis BIELAZARIŠKIŲ k.; aukšta krantine nutįsusi ilga gatvė, kurios visų namų galai atgręžti į upę.
98 k Grabijolai; upės pakrantėje dideli akmenys - Trys broliai. Šalia kaimo, prie Neries, yra vėjo išpustytų pilkapių (XIII-XV a.) bei senkapių liekanų.
Prasideda ilga ir pavojinga Druskinės rėva. Jos pradžioje reikia laikytis arčiau d kranto, ypač kur smarki ir sekli srovė išsiplečia.
95 k Sukra (L-7), d Mitkiškės. Kaimo š. r. pakraštyje rasta neolito stovyklos liekanų. Sukros k krante yra akmuo su žmogaus pėda ir XIV-XVI a. senkapis, kuriame rasta griautinių ir degintinių kapų. Upėje didelė sala, fv. k.
d KERNAVĖ - mstl., apyl. ir kol. centras; kol. specializuojasi avininkystėje. Ant Pilies kalno įsikūręs turtingas kraštotyros muziejus.
Kernavė - viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių, senesnė už Trakus ir Vilnių.
Dvi aštuonkampės koplytėlės (medinė XVIII a., mūrinė - XIX a.) - vietinės reikšmės archit. paminklai. K. yra keturių piliakalnių (VIII-XV a.) grupė. Tai Mindaugo sostas, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas ir Pilies kalnas. Piliakalnis drauge su Pajautos slėniu bei Neries upės slėnio atkarpa - K. landšaftinis istorinis draustinis. 1943-1944 Kernavės ir Musninkų apylinkėse veikė tarybmių partizanų būrys ,,Už Tarybų Lietuvą".
85 k Žiežmara (L-24); d. Dailidžiai.
78 k Būdeliai, aukštas Skarbo piliakalnis, nuo kurio viršūnės atsiveria platus reginys į Neries slėnį.
75 d Musė (L-72). Ji atiteka iš seklaus Musios (Skliausčių) ež., nuo Paberžės. Musės žemupys (45 km nuo Tolos ž.) pagal morfometrinius duomenis (ΔH-1,66, Q-2,7) gali būti II sudėt. ktg. etalonine upe.
ČIOBIŠKIS - apyl. ir kol. centras; gražus parkas, internatinė m-la, įsikūrusi buv. Č. dvaro rūmuose (resp. reikšmės archit. paminklas), pastatytuose XVIII a. pab. pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Artėjant prie Šventosios, Neries srovė vėl kiek pagreitėja, kelyje keletas didesnių rėvų: Zubo, Laukystos, Krivių, Žirgo. Neris čia laužiasi dar per vieną moreninį gūbrį, todėl ir rėvų pagausėja.
71 k Rusiai. Ties R. prie Neries būta akmens amžiaus stovyklų ir XI-XVI a. degintinių bei griautinių kapų.
68 k ZŪBIŠKĖS - apyl. ir ,,Švyturio" kol. centras; upėje rėva Zubas.
66 k Laukysta (L-27), ant kalno Žilonys; upės slėnio šlaite didelis sufozinis cirkas.
61 k Bošė (L-5), Gegužinė, keltas.
57 d Lietauka (L-11). Kiekvienam įdomu žinoti, kodėl jo kraštas vadinamas tuo ar kitu vardu. Prof. dr. C. Kudaba (žr. C. Kudaba, Upelių pakrantėmis, V., 1977) ir kai kurie kalbininkai (K. Kuzavinis) Lietaukos upelį identifikuoja su mūsų krašto (Lietuvos) ir tautos (lietuvių) vardais.
50 k Rukla, aukštas Griūvakalnis su nepaprastai stačiu, kone vertikaliu, moreniniu šlaitu.
46 d Salininkai. Jų laukuose daug akmens amžiaus sodybų liekanų, senkapių; k Venecijos viensėdis, Jonavos chemijos kombinato siurblinės vartai.
Toliau, artėjant prie Šventosios ž., upėje grupė žemų salelių, Žirgo rėva. Plaukiant pro pirmąją salelę, fv. d, pro kitas - k.
45 d Didž. Neries intako Šventosios (L-242) ž. Dešinėje gražiame pušyne skendi mažas Santakos kaimelis. Kažkada čia buvęs dvarelis, vasarvietė; priešais aukštas, lapuočiais apaugęs Neries—Šventosios santakos šlaitas; k už tankaus pušynėlio slepiasi Jonavos chemijos kombinatas.
43 d Lokys (L-24), Lokėneliai, Neries krante pūpso VI-XV a. Lokėnelių piliakalnis, vadinamas Žvalgakalniu ir Sivolopu.
40 Kaišiadorys—Jonava glžk. tiltas; puskilometriu žemiau - Kauno-Ukmergės pln. tiltas.
k Jonavos chemijos kombinatas - viena iš didž. tos rūšies įmonių Lietuvoje.
d JONAVA - rj. centras, chemijos ir medžio pramonės darbininkų miestas. J. bažnyčia ir buv. vienuolyno rūmai, pastatyti XVIII a. pab. pagal L.Stuokos-Gucevičiaus projektą, yra vietinės reikšmės archit. paminklas.
XIX a. pab. J. tapo svarbiu amatų ir prekybos centru. XX a, pr. J. plito lenininė ,,Iskra". Buržuazijos valdymo laikotarpiu J. buvo svarbiausias baldų gamybos centras Lietuvoje. Fašistinės okupacijos metais J. miškuose veikė tarybinių partizanų būrys ,,Už Tarybų Lietuvą". J. kapinėse palaidotas ,,Iliados" ir ,,Odisėjos" vertėjas į lietuvių kalbą J.Ralys (1876-1921). (Apie Jonavą ir jos apylinkes rašoma V.Judrio gausiai iliustruotoje knygoje ,,Jonava", V., 1972).
35 k Paryžius; kiek žemiau - d Kurmagala.
32 d Laumėnai; k Bartoniai; kaime rasta neolito stovyklos liekanų.
27 d Mikeliškiai, už 0,5 km Kaukazas, k Salupiai. Upėje ištisas salynas. Neris šioje vietoje jau kelis kartus keitė vagą. Dabar fv. vėl eina k pakrante; k pakrantę puošia gražūs Salupių pušynai. Čia yra patogių vietelių poilsiui, nakvynei.
Kiek žemiau, netoli Drąsikių, stačiai nugriuvęs Stavidvario kalnas. Tai paskutinė aukšta kalva, nuo kurios galima pasigėrėti puikiuoju Neries slėniu. Čia ir priešpaskutinės Neries rėvos Druskelė ir Raudonė.
22 d Drąsikiai, Druskelės rėva, viduryje upės didž. Lietuvos upių akmuo Gaidelis (virš vandens jo ilgis 5 m, aukštis - 3-4 m).
20 k Šešuva (L-33), Turžėnai. Neries pakrantėje kalkių degimo krosnys. Ant kalno prie Kauno-Jonavos pln. išlikę senosios pašto st. pastatai.
19 k Peleniai; ant slėsno smėlinio kalno KARMĖLAVA - mstl., apyl. ir S. Nėries kol. K. skyriaus centras, piliakalnis, vadinamas Pilimi. Nuo K. iki Kleboniškių pakrantėje šlama puikieji Pelenių ir Kleboniškių miškai, žemutinėje terasoje driekiasi lankos.
15 d LAPĖS - apyl. ir t. ū. centras. Ūkyje yra brangiakailių žvėrelių - lapių ir audinių - fermos.
Išlikęs buv. dvaro parkas. Ant kalno pilaitės griuvėsiai. Ji mūryta iš tokių pat plytų ir tokiu pat būdu kaip ir Kauno pilis.
10 k KLEBONIŠKIAI - Kauno mst. žalioji zona, vandentiekio st, kauniečių mėgstama vasarvietė su baltutėlio smėlio paplūdimiu; d Lentainių piliakalnis, kauniečių kolektyviniai sodai. Kiek tolėliau, ant kalno, Saliai, Lietuvos žemės ūkio mašinų išbandymų st. (MIS).
Prasideda upės žemupys: srovė sulėtėja, smėlio dugnas, keletas žemų salelių, apaugusių karklų krūmais; d pakrantėje tanki vandens augmenija.
5 d SARGĖNAI, didžiulis S. kapinynas. 1938— 1941 kapinynas tyrinėtas. Buvo atkasta keli šimtai degintinių ir griautinių kapų, daug įvairių VI-XIII a. archeologinių radinių.
k EIGULIAI - Kauno mst. dalis, autostrados Vilnius-Kaunas-Klaipėda dvigubas gelžb. tiltas, kapinės. Šiais tiltais eina Kauno šiaurinis apvažiavimas. Ties Kalinino gatve pradėtas statyti trečiasis tiltas per Nerį.
Ant kalno Resp. Kauno klinikinė ligoninė.
Toliau abiejuose upės krantuose išsidėstę Kauno pramonės ir gyvenamieji daugiaaukščiai pastatai (Tekstilės pramonės mokslinio tyrimo institutas, P. Ziberto šilko kombinatas ir kt.).
1 Vilijampolės tiltas.
d VILIJAMPOLĖS priemiestis; k Kauno pilies griuvėsiai. 1954-1961 pilies likučiai restauruoti, bokšto aukštuose įrengta Istorijos muziejaus filialo ekspozicija. Pilies aplinką puošia R.Antinio skulptūra ,,Kanklininkas".
k Upės krante visai netoli yra troleibusų ir autobusų stotelė. Tiems turistams, kurie nesirengia plaukti toliau, čia patogu baigti kelionę: troleibusu arba autobusu galima nuvykti į glžk. ir autobusų st.
Neris susilieja su Nemunu 207,7 km nuo jo ž.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas