PAAIŠKINIMAI
Knygoje vartojama daug sutrumpinimų bei matematinių simbolių.
Jei vietovardis tekste vartojamas keletą kartų, tai vėliau rašoma tik pirmoji jo raidė. Visur, kur tekste aišku, prie datų m. ("metai") raidė praleista; upės krantą žyminčios santrumpos (d, k) nerašomos prie tų vietovių, kurios yra abiejuose krantuose.
Skaitmenys kairiajame teksto pakraštyje rodo atstumą nuo upės žiočių arba maršruto pradžios; skaitmenys lenktiniuose skliaustuose – atskirų barų nuotolį, upės, ežero ar kito vandens baseino morfometrinius duomenis, reiškiamus atitinkamais dydžiais – kilometrais (km), metrais (m), hektarais (ha). Laužtiniuose skliausteliuose sužymėta išimtinio maršruto, iš seno žinomo ,,500 km 60-čia ežerų vardu" (žr. M. Eidrigonis, 500 km Lietuvos ežerais, K., 1940), ežerų seka.
Maršrutų Lietuvos TSR vandenimis kilometražas apskaičiuotas pagal "Lietuvos TSR upių kadastro", taip pat LTSR MA Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto naujausių leidinių (žr. literatūros sąrašą) duomenis; upių ir vandenų. esančių ne Lietuvos teritorijoje – pagal atitinkamus žemėlapius.
Tikslumas – pusė kilometro. Kadastruose nurodyti kilometrų dešimtadaliai supaprastinti iki sveikųjų skaičių: pusė ir daugiau kilometro laikoma pilnu, mažiau kaip pusė – atmetama.
Baltarusiški (Baltarusijos TSR teritorijoje), rusiški (RTFSR Kaliningrado sr.) ir latviški vietovardžiai transkribuoti pridedant lietuviškas galūnes.
SANTRUMPOS
A - azimutas
AE - atominė elektrinė
archit. - architektūrinis
buv. - buvęs
d - dešinysis (krantas), dešinė (pusė)
didž. - didžiausias
Δ H - nuolydis (upės) m/km
ež. - ežeras
F - plotas (ežero, vandens baseino, miško) ha
fv. - farvateris
gelžb. - gelžbetoninis
glžk. - geležinkelis
gl. - gylis
H, h - vertikalus aukštis
HE - hidroelektrinė
HAE - hidroakumuliacinė elektrinė
įl. - įlanka
k. - kaimas
k - kairysis (krantas), kairioji (pusė)
kol. - kolūkis
L - ilgis (ežero, upės) km
m-la - mokykla
p. - pietūs, pietų, pietinis
p - perimetras
pab. - pabaiga
pln. - plentas
pl. - plotis
pr. - pradžia
rj. - rajonas
resp. - respublikinis
r. - rytai, rytinis
st. - stotis
sr. - sritis
sudėt. ktg. - sudėtingumo kategorija •
š. - šiaurė, šiaurinis
t. g. - tipo gyvenvietė
t. ū. - tarybinis ūkis
TE - termofikacinė elektrinė
vid. - vidutinis, vidurinis
v. - vakarai, vakarinis
ž. - žiotys (upės)
q - vidutinis daugiametis nuotėkis m3/s
▼ — altitudė
SIMBOLIAI SCHEMOSE
(Jį, - laivų prieplauka
A - trumpalaikė turistų stovyklavietė
T - turistų bazė
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas