Informacija apie Merkio upę
Visus metus
Rėvos
ZW (WW 1)
Upės ekologinė būklė - labai gera
Didžioji dalis (virš 95%) Merkio aukštupio vandens Žagrinėje nukreipta į Vokę (ten yra ir Merkio aukštupio aprašymas), tad logiška būtų - Merkio ištakos yra prie Žagarinės užtvankos. Šiuo atveju upės ilgis yra 119 km. Nuo Žagarinės teka į p.v. , žemupyje, įtekėjus Skroblui, pasuka į š.v. Įteka į Nemuną 418 km nuo jo žiočių, Merkinėje. Vaga daugiausia labai vingiuota, tik 15 km atkarpoje nuo Žagarinės iki Dargužių, tiesi, kanalizuota. Vagos plotis iki Šalčios žiočių 12-20 m, žemiau vagos plotis 25-45 m, vyraujantis gylis 0,8-1,8 m, vietomis 2,5-3,5 m, rėvose 0,5-1 m. Vaga daug kur užžėlusi, daug akmenuotų rėvų, riedulių. Prie žiočių 3-4 km upės ruožą patvenkia Nemunas. Vidurupio vid. nuolydis 27 cm/km, žemupio vietomis siekia 100 cm/km, visos upės vid. nuolydis 67 cm/km. Iki Varėnos upė graužiasi į smėlius, žemiau pasiekia po smėliais gulintį kietą morenos sluoksnį. Dėl to vagoje atsiranda daug akmenų ir rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,4-0,6 km. Srovės greitis rėvose 0,7-1,8 m/s, kitur 0,3-0,5 m/s. Debitas Valkininkuose: maksimalus 91,0 m³/s, vidutinis 5,0 m³/s, minimalus vasarą 1,80 m³/s, minimalus žiemą 2,55 m³/s; Varėnoje: maksimalus. 356 m³/s, vidutinis 22,5 m³/s, minimalus vasarą 8,38 m³/s, minimalus žiemą 5,40 m³/s; Puvočiuose: maksimalus 498 m³/s, vidutinis 35,2 m³/s, minimalus vasarą 16,1 m³/s, minimalus žiemą 6,67 m³/s. Per metus Merkys nuplukdo į Nemuną 1,1 km³ vandens.
Merkio baseinas smėlingas, pelkėtas ir miškingas. Upę gausiai maitina šaltiniai, todėl vanduo vasarą šaltesnis, o rudenį šiltesnis, vandens lygio svyravimas mažesnis, nuotėkio pasiskirstymas metų būvyje vienodesnis, negu daugumos kitų Lietuvos upių. Prie Puvočių pavasarį nuteka 35%, vasarą 20%, rudenį 22%, žiemą 23% viso metinio nuotėkio. Pavasario potvynis Merkyje prasideda prasideda kovo viduryje. Aukščiausias potvynio vandens lygis vidurupyje būna 4 m, žemupyje 5 m aukštesnis už vasaros vandens lygį. Vasaros vandens lygis nusistovi gegužės viduryje ir laikosi iki spalio pabaigos. Vasarą upė mažai nusenka. Lietūs vandens lygį pakelia nežymiai: vidutiniškai 0,6-0,8 m žemupyje. Didžiausias vasaros potvynio aukštis 2 m. Ištisiniai rudens lietūs vandens lygį pakelia 0,3-0,6 m. Upė užšąla gruodžio pabaigoje - sausio pradžioje. Vidutiniškai kas antrą - trečią žiemą ledo dangos iš viso nebūna, ar ji būna nepastovi. Didesni atlydžiai sukelia 2-3 žiemos potvynius. Jų metu vanduo pakyla 1,5 m, retais atvejais 0,8-2,5 m. Pavasarį žemupyje upė ledus sulaužo 5-7 dienomis anksčiau, negu vidurupyje.
Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Galima plaukti bet kokiomis plaukimo priemonėmis; rekomenduojamos - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos, plaustai, katamaranai. Maršrutas populiarus.