Aitra teka Plungės ir Šilalės rajonuose, Jūros kairysis intakas.
Upės ilgis 39 km, baseino plotas 233 km². Prasideda 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų ir vingiuodama teka į pietvakarius. Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų. Vaga nuo ištakų iki Tverų sureguliuota, 1 m pločio, toliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Vidutinis gylis 0,5 m, giliausia vieta (2 m) prie Labardžių. Nuolydis aukštupyje (5 km nuo versmių) 1348 cm/km, vidutinis nuolydis 242 cm/km. Nuotėkio modulis labai didelis: 13,2 l/s iš km². Debitas žiotyse: maksimalus 40 m³/s, vidutinis 3,08 m³/s, mininimalus 0,3 m³/s. 60% Aitros baseino ploto užima pelkėtas miškas. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems / turintiems patirtį vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai. Maršruto įdomiausia atkarpa - žemupys.
Pavasarį, ar po smarkesnių liūčių. Vasarą upė nusenka
Užvartos, užvirtę medžiai, rėvos, slenkstukai, užtvanka
ZW/WW 1 (2)
Upės ekologinė būklė - labai gera
Atstumai upe
22.9 Žemaičių plento tiltas. Vidutinis debitas 1,36 m³/s. kr. Labardžiai. dš. Jucaičiai. Žemiau Labardžių Aitra vingiuodama teka per miškus. Upės vaga labai vingiuota, krantai statūs, keleto metrų aukščio. Rėvelės. Daug užvartų.
20.8 Tiltukas.
19.6 kr. Gervė.
15.5 kr. Momys. Vidutinis nuolydis iki žiočių 63 cm/km.
13.4 kr. intakas.
13.2 Medinis tiltas. dš. Bagdonavas (vienkiemis).
10.7 Kelio brasta.
9.6 Tiltas. kr. Girėnai.
8.4 dš. intakas. Kabantis tiltas.
8.2 kr. Ymėžė. dš.Girėnai. Užvartos baigiasi. Prasideda buvusio Girėnų vandens malūno užtvankos patvanka.
7.3 Buvusio Girėnų vandens malūno iš akmenų sukrauta užtvanka. Nepraplaukiama, galima lengvai apsinešti. Dš. malūno griuvėsiai, kr. automagistralės poilsio aikštelė.
7.2 Kauno-Klaipėdos automagistralės tiltas. Po tiltu ilga rėva. Žemiau upė paplatėja, tėkmė sulėtėja. Teka per mišrius eglynų - lapuočių miškus, vietomis upę pertveria užvirtę medžiai ir bebrų užtvankos. Kai kur laivus reikia apsinešti.
4.2 Rietavo - Šilalės plento tiltas. Po tiltu slenkstukas, bet plaukti reikia atsargiai - po vandeniu yra aštrių betoninių nuolaužų. kr. Lembas labai senas kaimas, paminėtas jau XVI amžiuje. Kiek žemiau upės nuolydis padidėja, vagoje nemažai akmenų, rėvos. Keletas užvirtusių medžių ir bebrų užtvankų.
1.4 Vagoje didelis pagoniško kulto akmuo vadinamas Velnio Krasė. Legenda byloja, kad Velnio krasę velnias per ledonešį atvilkęs iš Velniadaubės, kuri yra beveik už kilometro nuo dabartinės akmens vietos – kairiajame Aitros krante, upės kilpoje, kurią vietos gyventojai vadina Kiaulavingiu.
0.0 Aitra įteka į Jūrą.
Kelionę Aitra patogiausia baigti prie Pajūralio-Kvėdarnos tilto per Jūrą (dar apie 7 km).