Upių labirintas Kelionės į Gruziją

Upė Mūša. Aprašymas, informacija, vandens turizmo maršrutas, atstumai. Vandens lygis

Mūša (latv. Mūsa) teka Lietuvoje (Joniškio, Pasvalio, Pakruojo rajonuose) ir Latvijoje; viena iš Lielupės upės ištakų.

Upės ilgis 164 km (Lietuvoje 146 km), baseino plotas 5318 km² (Lietuvoje 5093 km²). Prasideda Mūšos tyrelyje, prie Romutaičių, 16 km į pietus nuo Žagarės. Teka į pietryčius, nuo Daugyvėnės žiočių pasuka į rytus, įtekėjus Lėveniui suka į šiaurę; 6 km teka Lietuvos - Latvijos siena, 18 km - Latvijoje. Ties Bauske susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Vagos plotis aukštupyje 6 - 14 m, vidurupyje 30 - 40 m, žemupyje 60 - 80 m. Gylis atitinkamai 0,5 - 1,1 m, 0,8 - 1.5 m ir 2 - 4  m. Vid. nuolydis 48 cm/km. Atskiruose ruožuose nuolydis svyruoja nuo 12 iki 82 cm/km. Aukštupyje slėnis neryškus. Vyraujantis slėnio plotis vidurupyje 300 - 350 m, žemupyje 400 - 450 m; didžiausias plotis 500 m. Teka lėtai. Srovės greitis 0,01 - 0,30 m/s, potvynių metu padidėja iki 1,3 m/s aukštupyje ir iki 3 m/s žemupyje. Sausais metais upė labai nusenka, aukštupys išdžiūsta. Vasarą vaga labai užžėlusi. Pavasario potvynių metu vanduo pakyla 3,0 - 3,7 m. Vasarą būna 1-3 lietaus potvyniai. Lietaus ar žiemos atlydžių sukelti potvyniai kartais būna aukštesni už pavasario potvynius.  Debitas prie Miciūnų (118 km nuo žiočių): maksimalus 147 m³/s, vidutinis 3,62 m³/s; prie Bauskės (1,4 km nuo žiočių): maksimalus 884 m³/s, vidutinis 27 m³/s, minimalus vasarą 1,00 m³/s, minimalus žiemą 0,27 m³/s. Pavasarį upe nuteka 50%, vasarą 10%, rudenį 19%, žiemą 21% viso metinio vandens kiekio. Mūšos baseinas asimetriškas - upė beveik neturi kairiųjų intakų, nes teka Linkuvos kalvagūbrio pietine papėde. Vandens kelionė šia upe tinka pradedantiesiems vandens turistams. Rekomenduojamos plaukimo priemonės - baidarės, kajakai, pripučiami laiveliai, kanojos, plaustai. Maršrutas nėra labai įdomus; įdomesnė atkarpa - nuo Pamūšio iki Pakruojo - Draudelių kelio tilto.


Visus metus

Vandens augmenija, užtvankos, aukštupyje rėvelės

WW 0 (1)

Žilpamūšis; Ustukiai

Upės ekologinė būklė - vidutinė


Atstumai upe

121.3 Šiaulių-Pašvitinio kelio tiltas. Pamūšis. Upės plotis 15-20 m, tėkmė lėta. Vasarą vagos pakraščiai užželia. Vagoje rėvelės, akmenys.

121.1 dš.M-6.

119.3 kr.M-9.

119.2 dš.Šiladis. dš. prasideda Klušinskių miškai. Krantai vietomis statūs, iki 5 m aukščio. Vid. nuolydis iki M-4 61 cm/km.

118.5 Tiltas. kr.Mažioniai.

116.9 kr.Miciūnai.

112.5  Gelžbetoninis tiltas. kr.Sosdvaris.

111.3 kr.Pociūnai. dš.Mišeikiai.

108.8 kr.Kaleviai.

108.4 dš.Mišeikbalis.

104.6 Pakruojo-Draudelių kelio gelžbetoninis tiltas. Miškai baigiasi. Upė teka pelkėtais laukais. Krantai žemi, pliki.

104.0 dš.Pala.

101.7 dš.M-4. Vid. nuolydis iki Skirbytės 44 cm/km.

98.7 dš.Lūšnė.

97.8 kr.M-7.

97.4 dš.Salvis.

94.6 kr.Tautkūnai.

93.8 dš.Kruoja.

93.6 dš.M-2.

92.7 kr.M-5. Pakruojo-Linkuvos kelio gelžbetoninis tiltas. dš.Petrašiūnai.

91.4 dš.Daugyvenė. dš.Rimšoniai. kr.Pamuckai.

90.3 dš.Lašmuo. dš.Pamūšis. Dvariukų užtvankos patvankos pradžia

89.2 kr.Viršytis.

87.1 dš.Dervelis. dš.Titoniai.

84.0 kr.Mūrdvaris.

82.7 kr.M-3.

81.4 Dvariukų HE užtvanka. Aukštis 5 m, tvenkinio plotas 136 ha.

81.1 dš.Skirbytė. Vid. nuolydis iki Ramojaus 71 cm/km.



80.5 Linkuvos-Joniškėlio kelio gelžbetoninis tiltas. kr.Raudonpamūšis. Krantai vietomis statūs, pakrantėse pasirodo medžiai.

79.6 dš.Stipinų viršutinio devono atodanga (30 m pločio, 5 m aukščio) vadinama Skalių kalnu.

78.6 kr.Ežesta. dš.Stipinai.

77.0 dš.Plautupis.

75.9 dš.Ragupis. dš.Židoniai.

74.9 dš.Mustupis.

74.2  Užtvanka.

73.7 Gelžbetoninis tiltas. kr.Švobiškis. Upės plotis 30 m.

73.2 dš.Briedžiupis.

73.1 kr.Piestinė.

72.0 dš.Mažupė. dš.Narteikiai.

71.1 dš.Alksnupis. dš.Pamūšys.

70.4 dš.Lieknas.

69.5 dš.Pantakoniai.

67.5 dš.Gustoniai.

65.3 dš.Gikupis. kr.Sindriūnai.

63.4 dš.Migoniai.

61.7 dš.Pušynė. dš.Valakėliai. dš.Šimonių piliakalnis.

61.4 kr.Ramojus. kr.Šimoniai. Vid. nuolydis iki Lėvens 70 cm/km.

60.1 dš.Šimonėliai.

57.7 dš.Pasvalys.

55.4 Pasvalio-Vaškų kelio gelžbetoninis tiltas. kr.Ustukiai.

54.9 kr.Gaidelis.

54.4 kr.Maišiogalė. kr.Vytartai.

51.7 kr.Pervalkai.

50.5 dš.Lėvuo. kr.Vaidžiūnai. Vid. nuolydis iki Ramužių 16 cm/km. Tėkmė labai silpna. Upė teka laukais, pakrantėse tik retkarčiais pasirodo medžiai.

50.0 kr.Pervalka.

48.4 dš.Pyvesa. kr.Pamiškiai.

47.3 dš.Jiešmuo. dš.Ažuolpamūšis.

46.8 kr.Dubysa.

46.0  kr.Pakaršuvė. dš.Ažuolpamūšis.

45.0 dš.Tatula. dš.Ažuolytė. kr.Rojūnai.

41.6 Tiltas. kr.Žilpamūšis. Upės plotis 50-60  m.

39.0 kr.Geltonpamūšis. dš.Ramužiai.  Vid.nuolydis iki Kamačio 9 cm/km. Srovė beveik nejuntama.

37.8 kr.Skardžius. dš.Puškoniai.

35.5 kr.Saudogala. kr.Saudogala. dš.Morkūnai.

33.5 kr.Kamatis. dš.Buiviškiai. Vid. nuolydis iki Šakarnio 10 cm/km.

31.6 Metalinis tiltas. Saločiai.

31.5 dš.Bėrė.

29.9 dš.Molupis. dš.Šalnaičiai.

28.6 kr.Užukalnis. kr.Murziškis.

26.5 kr.Šakarnis. kr.Šakarniai.

24.7 dš.Škilinpamūšis. dš.Škilinpamūšis.  kr.Gniaužai. Toliau Mūša teka Lietuvos-Latvijos siena.

23.9 kr.Bajorėlai.

22.4 kr.Baltapamūšis. dš.Jatnijeki.

20.2 kr.Prūdas. kr.Dagiai. dš.Zluktenes muiža.

18.9 kr.Žydupis. dš.Zluktene.

18.3 kr.Kamardė.

17.4 kr.Traninas. Toliau Mūša teka Latvijos teritorija.

© 2012 J.D.Endriukaitis