Upių labirintas Kelionės į Gruziją

Lietuvos pajūrio upių baseinų upės - Baltijos jūros intakai

Baltijos jūros mažesnieji intakai

Šiame skyriuje talpinami trijų didesnių upių baseinai - Bartuvos, Šventosios ir Akmenos - Danės.

Pajūrio baseino upės

BARTUVOS BASEINAS

Apšė, Apša, Apše (Bartuvos intakas)
Bartuva, Barta (Baltijos jūros intakas)
Erla (Bartuvos intakas)
Luoba (Bartuvos intakas)
Šata (Luobos intakas)

Bartuva (latviškai Barta) – upė Bartuva –  upė Lietuvoje ir Latvijoje, įtekanti į lagūninės kilmės Liepojos ežerą, telkšantį Latvijos Baltijos pajūryje. Upės ilgis – 101 km, baseino plotas – 2 020 km2, iš jų Lietuvoje atitinkamai 55 km ir 748 km2. Bartuvos versmės – takoskyrinėje Žemaitijoje, Platelių duburį iš šiaurės juosiančiame moreniniame kalvagūbryje . Perkirtusi jį bei kitus kraštinius darinius, upė patenka į moreninę lygumą, išvagotą kadaise į pietus srūvusių fliuvioglacialinių vandens latakų. Vienu iš jų Bartuva teka kelis kilometrus aukščiau Mosėdžio, iki patenka į platų, bet seklų senslėnį, kuriuo teka beveik iki Erlos intako žiočių. Beje, pastarasis intakas teka analogiškos kilmės senslėniu (Erlos-Salanto-Minijos), kurį išplovė tirpstančios Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos vandenys, tekėję į Nemuno žemupyje tyvuliavusį prieledyninį baseiną. Gausios ir klaidžiojančios srovės išraižė moreninės lygumos paviršių, apnuogindamos didžiulius riedulynus Mosėdžio-Skuodo apylinkėse. Bartuvos vagos vidutinis nuolydis Lietuvos ribose yra 2,6 m/km ir kinta nuo 9,1 m/km pačiame aukštupyje iki 0,87 m/km Latvijos pasienyje, kur upė teka prieledyninio ežero dugnu. Senslėnio dugnu vingiuojančios Erlos išilginis profilis yra išgaubtas; mažiausias nuolydis yra aukštupio (0,2 m/km), o didžiausias – žemupio (1,0 m/km). Baseine vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (apie 95 % paviršiaus ploto). Miškų yra išlikę labai mažai, jie dengia tik 3 % baseino paviršiaus ploto. Upių tinklo tankis – 0,88 km/km2, didžiausi Bartuvos intakai (Lietuvoje) – Luoba (ilgis - 52 km, baseino plotas -354 km2), Apšė (40 km, baseino plotas Lietuvos teritorijoje  – 122 km2) ir Erla (28 km, 111 km2). Baseine telkšo 5 maži ežerėliai, kurių bendras plotas siekia tik 7 ha (ežeringumas – apie 0,01 %). Ežerų stygių šiek tiek kompensuoja tvenkiniai. Seniausi jų išsilieję prie vandens malūnų – Mosėdžio (įrengtas 1770 m., Bartuva), Šatės ir Lyksūdės (1830 m., Šata), Drūpių (1850 m., Šata) ir kiti. Energetiniu atžvilgiu (pagal sukaupto vandens potencinę galią) reikšmingiausi yra Skuodo (galia 280 kW) ir Puodkalių (81 kW) tvenkiniai Bartuvoje bei Kernų tvenkinys (83 kW) Erlos slėnyje. Baseine vyrauja šlapios žemės (85 %), tačiau pelkių palyginti nedaug, joms tenka 4,6 % baseino ploto. Didžiausi pelkių masyvai plyti Latvijos Bartuvos baseino dalyje, ypač žemupyje.



Bartuvos baseinas gausiai drėkinamas kritulių, per metus čia jų iškrinta apie 900 mm. Kadangi sumarinis garavimas iš baseino paviršiaus yra apie 550 mm, nuotėkiu virstanti kritulių dalis ganėtinai didelė, ir nuotėkio koeficientas η=0,39. Pagal Skuodo vandens matavimo stoties prie Bartuvos (veikia nuo 1945 m., baseino plotas 612 km2) duomenis, baseino metų nuotėkio hidromodulis M=12,3 l s/1km2 , todėl Bartuva priskirtina santykinai itin vandeningoms upėms. Jos vidutinis metų debitas prie Lietuvos-Latvijos sienos yra apie 12 m3/s, iš jo 9,2 m3/s – Lietuvoje surinktas vanduo (vidutiniškai per metus – 0,29 km3). Metų nuotėkyje vyrauja lietaus vanduo , todėl pavasarį (kovo - gegužės mėnesiais) nuteka tik 28 % metų nuotėkio tūrio, o dažnų atodrėkių su lietumi pertraukiamą žiemą – net 62 %; vasaros - rudens laikotarpiu – tik 10 % metų viso metinio nuotėkio. Didžiausi debitai Bartuvoje taip pat dažniausia plukdo po liūčių, ir vidutiniškai tik kartą per 4 metus, lietaus polūdžius šiuo atžvilgiu pranoksta pavasario potvyniai. Sausmečiu upė nusenka, nors, kita vertus, šiltojo laikotarpio mažiausio paros nuotėkio (90 % garantijos) hidromodulis yra ganėtinai didelis (0,39 l s-1 km2).

ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS INTAKO) BASEINAS

Darba (Šventosios intakas)  Šventoji, Sventāja (Baltijos jūros intakas)

Šventosios ilgis – 68 km, baseino plotas – 472 km2 (Lietuvoje – 390 km ). Didžiausias intakas – žemupyje įtekanti Darba (26 km, 119 km2). Kiti upeliai (Kulšė, Įpiltis, Lukna ) yra gerokai mažesni; visi jie yra trumpesni kaip 20 km,  jų baseinai mažesni mei 50 km2. Bendras upių tinklo tankis aptariamame baseine yra 0,81 km/km2 . Ežerų beveik nėra, jeigu neskaityti mažų žiogių, kuriais nubarstytas Šventosios senslėnio dugnas, ir tik 7 ha Kasučių ežerėlio Darbos baseine. Nėra ir didelių tvenkinių. Didžiausio – Mažučių tvenkinys, įrengtas Darbos upelyje, plotas yra apie 1,2 km2. Prie Įpilties ir Darbos upelių išliko XIX a. pradžioje statyti vandens malūnai (Senosios Impilties ir Darbėnų) ir jų tvenkinukai (1,8 ha ir 6,5 ha). Pelkėms tenka apie 4 % Šventosios baseino ploto. Didžiausia (apie 5 km2) yra prie pat Palangos plytinti Pajūrio pelkė, kurią iš dalies drenuoja Žiba – kairysis Darbos intakas (16 km, 48 km2). Pelkės durpių klodas yra 3-4 m; susideda iš pušinių ir nendrinių durpių, slūgsančių ant jūros smėlio.
Šventoji prasideda Vakarų Žemaičių lygumoje, prieledyninio baseino apskalautų galinių morenų ruožo papėdėje. Iš pradžių ji teka į šiaurės vakarus eroziniu slėniuku (vagos nuolydis apie 1 m/km;  įsiliejus dešiniajam intakui Luknai, staiga suka į pietvakarius, nes ta kryptimi driekiasi ledyno tirpsmo vandenų išplautas platus senslėnis. Taigi upyno raidos atžvilgiu, pagrindinė upė yra Lukna, o Šventoji yra pastarosios intakas. Nuo Luknos žiočių upė net 32 km vingiuoja Lietuvos-Latvijos siena (vagos nuolydis senslėnyje sumažėja nuo 0,45 m/km ruožo pradžioje iki 0,30 m/km jo pabaigoje), po to vėl sugrįžta į Lietuvą, giliu eroziniu slėniu kerta Baltijos pajūrio aukštesniąsias terasines lygumas (vagos nuolydis padidėja iki 0,66 m/km) ir, galutinai nurimusi (paskutinių 10 km žemupio ruožo nuolydis – tik 0,04 m/km), įteka į jūrą ties Šventosios gyvenviete.
Praeityje Šventosios hidrologinį režimą stebėjo 3 vandens matavimo stotys, tačiau 2 jų – Būtingės ir Šventosios (abi žemupyje) – stebėjo tik vandens lygio svyravimą (atitinkamai 1923-1924 m. ir 1925-1931 m.). Trečioje stotyje – Večių  buvo matuojami ir vandens debitai (1956-1967 m.), tačiau jie apibūdina tik paties aukštupio nuotėkį iš 48 km2. Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis Šventosios aukštupyje yra 10,7 l s/km2. Upė, matyt, dar negali drenuoti gilesnių požeminių vandenų sluoksnių (vaga nepakankamai įsirėžusi į baseino paviršių), nes viso baseino hidromodulis yra apie 12 l s/km2. Tarus, kad vidutinis metų nuotėkio hidromodulis Šventosios baseine yra 12 l s/km2, apskaičiuotas vidutinis debitas žiotyse būtų 5,4 m3/s (metų nuotėkis – 0,17 km3). Kaip ir kitos pajūrio regiono upės, Šventosios nuotėkyje vyrauja lietaus vanduo. Sausą vasarą upė aukštupyje labai nusenka (90 % garantijos mažiausias paros nuotėkio hidromodulis – tik 0,05 l s/km2), nes, kaip jau buvo minėta, šiame ruože upės požeminis maitinimas menkas.

LIETUVOS PAJŪRIO UPIŲ BASEINAS

Akmena - Danė (Baltijos jūros intakas)  Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas (Baltijos jūros intakas)

Lietuvos pajūrio upių baeine yra tik viena didelė upė – Akmena - Danė. Jos baseiną vakaruose nuo jūros skiria mažų, bet savarankiškų upelių – Ošupio (ilgis - 5,4 km, baseino plotas - 7,5 km2), Rąžės (Ronžės) (18 km, 63 km2), Rikinės (6,4 km, 24 km2) ir Cypos (6 km, 7,8 km2) baseinai. Piečiau Akmenos - Danės Lietuvos pajūrio upių baseine yra tik viena turinti didesnį baseiną upė – Smeltalė (Smeltė) (20,9 km, 124 km2). Pajūrio upių baseine yra ir Klaipėdos (Vilhelmo) (24,2 km ilgio) kanalas jungiantis Minijos upę ir Kuršių marių Malkų ilanką. Kanalą galima laikyti savarankišku hidrografiniu vienetu, nes juo vanduo srūva iš 96 km2 baseino esančio žemiau Minijos atsišakojimo.
Akmena - Danė. Tarp Šventosios ir Minijos upynų įsispraudęs siauras, pleištiškas Akmenos - Danės baseinas (580 km2). Upės ilgis 62,5 km, upė įteka į Kuršių marias, tiksliau – į Klaipėdos sąsiaurį. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau – Dane. Akmena gimsta tame pačiame prieledyninio baseino vandenų išskalautame galinių morenų ruože, kur yra ir  Erlos ir Šventosios aukštupiai. Upelė išsyk teka fliuvioglacialinių tėkmių išplautu akmeningu lataku (iš čia, matyt, ir jos pavadinimas), todėl vagos nuolydis siekia 1,7 m/km. Žemiau Kretingos ji patenka į platų senslėnį, kuriuo iš šiaurės atsrūva dešinysis intakas Tenžė. Čia upė keičia pavadinimą į Danę. Šiuo senslėniu upė teka iki Klaipėdos priemiesčių. Vagos nuolydis sumažėja iki 0,25 m/km, o pačiame žemupyje – net iki 0,07 m/km. Išplatėjusi iki 40-50 m, upė tingiai vingiuoja po plačią salpą, yra pakankamai gili (1-3 m,  žiotyse – iki 7 m), todėl į ją gali įplaukti ir didesni laivai.
Akmenos - Danės  didžiausi intakai yra Eketė (kairysis, 23 km, 96 km2), Šlaveita (dešinysis, 13 km, 58 km2) ir Tenžė (dešinysis, 21 km, 55 km2). Sraunų Akmenos aukštupį pertvėrusios dvi aukštos užtvankos, už kurių išsilieję Tubausių ir Padvarių tvenkiniai (vandens slėgis – atitinkamai 8 m ir 10 m, potencinė galia – 200 kW ir 330 kW); Eketės upelyje įrengtas Laukžemių tvenkinys (užtvankos aukštis 8,6 m, vandens potencinė galia 89 kW). Akmenos energiją ilgą laiką naudojo ir Kretingos vandens malūnas, pastatytas 1917 m.
Akmenos - Danės baseino nuotėkį apibūdina dviejų vandens matavimo stočių sukaupti duomenys.
Tūbausių vandens matavimo stotis (baseino plotas 196 km2) veikė nuo 1945 m. iki 1990 m. Kretingos vandens matavimo stotis (292 km2) veikusi nuo 1949 m. buvo uždaryta 1959 m. Nuo 1992 m. Kretingos vandens matavimo stotis vėl atidaryta. Metų nuotėkio hidromoduliai, apskaičiuoti pagal abiejų stočių matavimo duomenis, yra visiškai identiški (M=13,4 l s/ km2). Akmenos–Danės vidutinis metų debitas žiotyse turėtų būti apie 7,6 m3/s, o nuotėkio tūris per metus – apie 0,24 km3. Kaip ir kitose Baltijos pajūrio upėse, Akmenoje - Danėje dažni lietaus poplūdžiai (didžiausius debitus pavasarį upė plukdo vidutiniškai tik kas treji metai). Lietaus vanduo ties Tūbausių vandens matavimo stotimi sudaro net 67 % jos metų nuotėkio, o sniego tirpsmo ir požeminiai vandenys – atitinkamai 26 % ir 7 % . Kita vertus, didėjant vagos įsirežimo gyliui žemupio link, pastebimai gerėja ir požeminių vandenų drenažas. Apie tai byloja šiltojo laikotarpio mažiausio paros nuotėkio hidromodulių (90 % garantijos) reikšmės: Tūbausių vandens matavimo stoties skerspiūvyje buvusios tik 0,14 l s/km2, ties Kretinga jos šokteli iki 0,23 l s/ km2.