SIESARTIS
Trasos ilgis - 64 km, trukmė - 2-3 d., sezonas - IV-VI mėn.
Siesartis - vienas iš didesnių Šventosios intakų, ištekantis iš didelio (F-526) Siesarties ež., 3 km į r. nuo Molėtų.
Q: ištake iš Siesarties ež. 1,25, žemiau Grabuostos ž. - 2,19, žemiau Želvos ž. - 3,27, ž. - 5,13. Siesarties baseine (F-633 km2) tyvuliuoja 55 ežerai ežerėliai (F-2196 ha), kurių vandenys nuolat srūva į Siesartį, labai sumažindami sezoninius nuotėkio svyravimus. ΔH-1,45. Didž. nuolydis yra aukštupyje - tarp buv. Molėtų (Molėtūno) vandens malūno ir 58 km. Siame 6 km ilgio ruože upė nukrenta 26 m (ΔH-4,3). Kliūtys: jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, bebrų ,,statiniai", medžių sąvartos, staigūs vingiai. Pagal hidrometrinius duomenis Siesartis gali būti etaloniniu II sudėt. ktg. maršrutu.
6419 Siesarties ež. š. v. galu įklimpęs į nedidelę žema-pelkę. Iš š. v. Siesarties ež. iškyšulio pradeda kelionę siauras, 3 m pl. Siesarties upelis. Apie 100 m pasruvęs reguliuota vaga, panyra po pln. Vilnius-Utena keturkampe tilto (2,5X4 m) dauda. Toliau, apie 1 km pavingiavęs tarp pušynėlių, praniręs pro tiltelį, ramiai įplūsta į nedidelį (F-16,8, L-1,45) Pastovio ež.
61 Skeldamas Molėtus perpus, praniręs pro Vytauto, Putnos ir Užupio g-vių tiltus, Siesarties upelis įteka į Pastovelio (F-5,3) ež., tyvuliuojantį pačiame miesto centre. Dešiniajame krante miesto centras, k - naujas gyvenamasis rj.
60 Prie Vilniaus g-vės yra sifoninė vandens lygio reguliavimo užtūra (H-1,5 m); vanduo prateka 2 m skersmens gelžb. vamzdžiu. Čia laivelius reikia persikelti. Žemiau užtūros iki pieninės (k) bei buv. Molėtūno vandens malūno patvankos upė reguliuota, 2 m pl.; jos vaga užgriozdinta ne tik dideliais akmenimis, bet ir įvairiais buitiniais rakandais. Tai pats nemaloniausias Siesarties baras, kuriuo praplaukti galima tik esant aukžtesniam vandeniui.
59 d Žežiebros, atitekančios iš didelio (F-318) Dūrių ež., ž.; apgriauta Molėtūno (d) vandens malūno užtvanka. Čia laivelius k krantu apie 100 m tenka panėšėti iki pirtelės, nes žemiau užtvankos upės vaga užgriozdinta dideliais akmenimis ir kitokiu balastu, o prieš pat pirtelę upę dar pertveria žemai nulinkęs storas gluosnis.
Toliau iki pat Rudoko vandens malūno upė rėvėta, srovė smarki, vagos pl.- 5-10 m, daug nuvirtusių medžių, užkamšų, keletas žemų nepraplaukiamų lieptelių. Upės slėnys d krante lėkštas, bemiškis, k - status, miškingas; tai gera vieta postoviui;
58 k Grabuosta (L-9). Šia upe nuteka Grabuosto (F-60), Ambraziškių (F-24), Kazimieravo (F-6), Lainio (F-4) ež. vandenys, labai pagausindami Siesarties nuotėkį. Visa Grabuostos upė - ichtiologinis draustinis.
Žemiau Grabuostos upės vagoje daug rėvų, srovė smarkoka; plaukimą trukdo žemai nusvirusių medžių šakos.
Buv. Rudoko vandens malūno užtvanka, per kurią laivelius reikia persikelti. Žemiau malūno upės slėnys kiek paplatėja, vaga pagilėja, prasideda pirmosios bebrų užtvankėlės.
57 k VIDENIŠKIAI - apyl. ir kol. centras; kabantis metalinis lieptas. Renesanso stiliaus bažnyčia (XVII a. pr.) - resp. reikšmės archit. paminklas. Aukštas, arka papuoštas Videniškių-Balninkų vieškelio tiltas. Upės slėnys vėl susiaurėja, pakrantės apžėlusios tankiais lapuočiais.
55 Siesartis nuo 55 iki 47,2 km reguliuota, ištiesinta, 5 m pl., apie 1,0-1,5 m gl.
51 Baltadvaris; Varniškių k.; medinis vieškelio tiltas. Upėje bebrų užtvankėlės. Prasideda Cesarkos vandens malūno patvanka.
40 d Mokia (L-8). Buv. Cesarkos vandens malūno apgriauta užtvanka. Laivelius patogiau persikelti k krantu. Žemiau 2 km ruože staigūs vingiai, vagoje užvartos, nusvirę medžiai. Upės slėnys pusiau atviras, auga pavieniai lapuočiai, spygliuočių gojeliai. Artėjant prie Kazliškių vandens malūno patvankos, vagoje vis gausiau sąvartų, šiekštų, kelmų. Pakrantėse pelkėtas miškas.
29 k Želva (L-10); medinis Kazliškių vandens malūnas. Jis stovi tarsi pusiasalyje, nes senoji upės vaga užtvenkta, o naujoji nukreipta į malūno turbinas. Malūno girnas suka vanduo. Kai malūnas nedirba, upėje būna mažai vandens, ir valtele lengva plaukti. Malūno užtvanka plati, 3 arkų, vanduo krenta apie 2 m. Laivelius patogiau persinešti k puse, pro gyvenamąjį namą.
Toliau upės pakrantės apžėlusios tankiais baltalksnių ir karklų krūmais, vietomis sudarančiais lyg ir žaliąjį tunelį. Upė vingiuoja šlapiomis durpingomis salpinėmis pievomis, todėl vagos gl. pastovesnis. Baigiantis pelkėtam slėniui, pakrantėse prasideda eglynai, vagoje vis daugiau užvartų.
20 Krupeliškiai; upėje didelė rėva.
16 d Plaštaka (L-16) - ilgiausias ir vandeningiausias Siesarties intakas. P. nuteka 13 ežerų ežerėlių (bendras F-260 ha) vandenys ir visu trečdaliu pagausina Siesarties nuotėkį. Antatilčių k. iš trijų pusių - r., p. ir v. - Plaštakos apjuostas, Siesarties k krante stūkso piliakalnis, Pilele vadinamas.
0,3 km žemiau iš k pusės Siesartis priglaudžia Šašuolą (L-13,6), atbėgančią iš Šašuolių ež. (F-36). Toliau upės krantai vis aukštėja, kritimas didelis, akmeningose rėvose stipri srovė laivelį spaudžia prie medžių sąvartų.
12 Išgriautos Valtūno vandens malūno 3 arkų užtvankos vietoje susidarė dvimetrinis slenkstis. Kai labai aukštas vanduo ir sandarūs baidarių tentai, slenkstį galima mėginti peršokti; šiaipjau laivelį reikia apsinešti k puse pro tuščią apgriauto malūno pastatą. Upės slėnys gilus, pakrantėse krūmai, didesnio mi ško nėra.
5 Siesarties k., išsibarstęs abiejuose upės krantuose. Buv. vandens malūno išgriautos užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. Kai vanduo žemas, laivelius tenka apsinešti d puse.
2 Vaisgeliškio viensėdis, upėje vandens malūno užtvankos liekanos, virš jų - pėsčiųjų lieptas. Kai vanduo žemas, čia laivelius tenka paskutinį kartą persikelti.
Toliau iki pat ž. upė greitai teka per didžiulius riedulius. Pakrantėje spygliuočių miškai. Įteka į Šventąją 49,4 km nuo šios ž.
19Kilometras nuo ištakio iš Siesarties ež. Dauguma turistų kelionę Siesartimi pradeda: 1) žemiau buv. Molėtūno malūno, toliau Siesartimi pasroviui iki Šventosios; 2) Pastovėlio ež. ir Siesartimi prieš srovę iki Siesarties ež. Toliau dažniausiai plaukiama: a) Siesarties-Lakajų ež. -Lakaja - Žeimena - Nerimi - Nemunu; b) Siesarties-Bal
tųjų Lakajų ež.-Stirne (prieš srovę)-Stirnių-Galnakio-Samavo—Striko- Aiseto ež.-Kiauna-Žeimena-Nerimi.
Pratarmė ⚫ Paaiškinimai, Santrumpos, Simboliai schemose ⚫ Keletas svarbesnių nurodymų, Vandens locija ⚫ Nemunas ⚫ Matrosovka (Gilija) ⚫ Kuršių marios ⚫ Baltoji Ančia ⚫ Merkys ⚫ Šalčia ⚫ Visinčia ⚫ Ūla ⚫ Vokė ⚫ Verknė ⚫ Strėva ⚫ Jiesia ⚫ Neris ⚫ Narutis ⚫ Strėčia ir jos baseino (Švokšto, Svyrių) ežerai ⚫ Antrasis Strėčios pradžios variantas ⚫ Žeimena ir Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Būka ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Kiauna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Lakaja ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Luknelė, Peršokšna ir jų aukštupių ežerai ⚫ Dubinga ir jos baseino ežerynas ⚫ Vilnia ⚫ Šventoji ⚫ Kriauna (Kelionės Šventąja antrasis pradžios variantas) ⚫ Virinta ⚫ Siesartis ⚫ Širvinta ⚫ Nevėžis ⚫ Šušvė ⚫ Dubysa ⚫ Kražantė ⚫ Šešupė ⚫ Dovinė ir didieji Sūdūvos ežerai ⚫ Jūra ⚫ Aitra ⚫ Akmena ⚫ Šešuvis ⚫ Ančia ⚫ Minija ⚫ Babrungas ir Platelių ežerynas ⚫ Klaipėdos kanalas ⚫ Akmena-Danė ⚫ Šventoji (Pajūrio) ⚫ Dauguva ⚫ Dysna ir jos aukštupio ežerynas ⚫ Apyvardė-Prorva-Drūkša ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Smalva ir Šiaurės Rytų Lietuvos ežerynas ⚫ Trijų broliškų respublikų vandenimis (Drūkšių-Ričio-Silos ežerais, Breslaujos ežerynu) ⚫ Mūša-Lielupė ⚫ Lėvuo ⚫ Nemunėlis ⚫ Venta ⚫ Virvyčia ⚫ Vadakstis ⚫ Varduva ⚫ Pisa (Vištytis-Kaliningradas-Klaipėda) ⚫ 1 priedas