Nevėžis tarp Traupio ir Raguvos
Dešiniajame Nevėžio krante pirmąjį sutinkame Traupio bažnytkaimį, su viena vienintele gatve ir dailia mūrine vienabokšte bažnyčia. Prieš bažnyčią nesenai pastatytas Kryžiaus Kelio paminklas. Traupis stovi ant smėlio kalvos, „oso“ tipo; jis težymus kaip vieškelių mazgas: pro jį ėjo garsusis kelias iš Vilniaus pro Ukmergę ir Panevėžį į Rygą. Dabar svarbesnis vieškelis iš Panevėžio į Ukmergę kad ir nukreiptas per Levaniškius, ties Traupiu, senam vieškeliui į Taujėnus pastatytas geležbetoninis tiltas, pirmas pastovus tiltas per kalbamąją upę.
Nevėžio vaga ties Traupiu raitosi smulkiais vingiais, vasarą ji priauga švendrų. Pavasarį ir rudenį upė išsilieja iki 200-300 m platumo ir lėtai senka; tada jos negalima perbristi nei perplaukti.
Žemiau Traupio deš. krante matyti Jonapolės dvaras; rūmais jis nepasižymi, tik dviem mūriniais sandėliais, lyg pilies bokštais, tarp kurių stovi vartai senų medžių alėjos gale. Šie stilingi bokštai nukopijuoti iš Raguvėlės dvaro
Jonapolės dvaro bokštai
Toliau Nevėžis skiria į dvi puses Levaniškių kaimą: deš. krante Senieji, į kairįjį išsikėlė Naujieji. Tarp jų pastatytas geležbetoninis tiltas vieškeliui iš Panevėžio į Taujienus ir Ukmergę. Tas vieškelis iki Raguvos eina beveik pačiu deš. Nevėžio krantu. Upė čia teka žiem. vakarių linkme, ties Raguva paimdama žiemių kryptį.
Nevėžis ties Levaniškiu rudeny
Prieš Raguvos mst., tarp jo ir Užunevėžių k. iš kairiojo šono seniau tekėjo intakas Dubė, arba Dubija. Jo slėnis labai žemas, todėl 1913 m. buvo suprojektuotas kanalas, kuriuo vandens perteklius iš supelkėjusio Nevėžio aukštupio turėjo būti nuleistas j Aluontę, Nevėžio intaką (apie 7 km į vakarus). Musų kultūrtechnikai anksčiau sutvarkė Aluontę ir prijungė prie jos Dubės aukštupį, kuris dabar vadinamas Skerdimu ir teka pro šalį Raguvos 1,5 km atstume.
Ties Raguvos mst. per Nevėžį yra jau trečias geležbetoninis tiltas, labai žemas ir beveik apsemiamas pavasarį su visu vieškeliu.
Raguva laikoma viena seniausių Lietuvos gyvenamųjų vietų; spėjama, kad čia buvo senovės lietuvių žinyčia. Nevėžio krante seniau gulėjęs didelis granito akmuo, vardu Žaltys, su išskeltais trijų žalčių piešiniais; jis buvęs pagonų garbinamas, kaip dievų ženklas. Paskiau Žaltys buvęs nugabentas į Kėdainius ([1], 282 pusl.); dabar apie jį neteko girdėti. Balinskis rašo, kad Raguvos vardas kilo iš rago arba rogo, kas lietuviškai reiškia altorių.
Bažnyčią Raguvoje įsteigė Trakų vaivada Aleksandras Oginskis 1680 m. Vėliau Raguva priklausė Straševičiams, o po 1831 m. sukilimo buvo rusų vyriausybės konfiskuota. Deš. Nevėžio krante nemažas priemiestis, vad. Raguvos Ferma. Vieškelių kryžkelėje čia pastatyta mūrinė Šv. Agotos kolona; labai galimas dalykas, kad tai yra 1831 m. sukilimo slaptas paminklas.
Dabartinė Raguvos bažnyčia - paprasta medinė; greta jos keturkampė mūrinė varpinė. Bažnyčia pastatyta kalnelyje, prie upės, todėl varpinė toli matyti plačiame Nevėžio slėnyje.
Raguvos mst. užima aukštoką kalvą; jo gatvės plačios ir tiesios, daugumoje grįstos. Į jį užsuka didysis vieškelis, kuris eina dešiniuoju Nevėžio krantu, nors Raguva yra kairiajame; todėl reikia du kartu keltis per upę. Kelias į žiemius, į Panevėžį, eina pačiu Nevėžio slėniu ir dažnai apsemiamas. Per upę ir jos šakas čia pastatyti trys nedideli ir silpni mediniai tiltai.
Upė ties Raguva be galo apleista; dėl jos vagos nesutvarkymo pievos virto viksvų bala ir beveik nenaudojamos. 1935 m. pradėti melioracijos darbai visai pakeis Raguvos apylinkių vaizdą. Tyrinėjimai rado, kad Nevėžis čia turi didelį kritimą, todėl kanale numatyta 15 slenksčių. Keista, kad be naujos vagos kasimo vanduo pats nenuteka. Paaiškinti šį reiškinį tegalima perkalais, kurių čia šimtai pristatyta skersai upės vagą; jie baisiai pagadino Nevėžį.
Šiuo metu Nevėžis tetinka kelionėms baidare nuo Miežiškių bžk. 1927 m. Hidrometrinio biuro ekspedicija (ž. fot.) sutiko iki Raguvos nenugalimų kliūčių; baidarę teko gabenti vežimu, nes plaukti žolių priaugusia ir vingiuota vaga nebuvo galima.
Nevėžis ties Raguva - sunkus kelias baidarei
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga