Tarp Raguvos ir Panevėžio
Nelinksmas Nevėžio slėnio vaizdas lydi jį dar 10 km žemiau Raguvos. Siaura, duobėta vaga su tingia vandens srove - sunkus kelias net lengvai baidarei. Po lietaus upė išsilieja per visą slėnį, bet ir tada jąja plaukti labai rizikinga.
Dešiniuoju slėnio šonu eina Panevėžio vieškelis, kuris keletą kartų kerta Nevėžį. Pirmas jo susidūrimas - ties Gitėnų k.; čia yra du mediniai tiltai - per upės senąją vagą ir naujai ištiestą kanalą. Kitas medinis tiltas pastatytas Kerblonių kaime, ūkininkams susisiekti.
Miežiškių malūno užtvanka
Nuo Bajoriškių k. (167 km) Nevėžis stambiais vingiais krypsta į vakarus. Aukščiau Miežiškių bžk. pastatytas vandens malūnas, pirmas Nevėžyje. Malūno užtvanka suversta iš akmenų; vanden| kelia mediniai skydai, vad. šandorai, Malūno trobesys - kairiajame krante.
Nedidelis Miežiškių bžk. turi gražią gotiko stiliaus vieno bokšto bažnyčią ties ta vieta, kur vieškelis vėl eina per Nevėžį. Čia matome kolonų paremtą geležbetoninį tiltą.
Žemiau Miežiškių Nevėžio vaga pakankamai ryški ir gili; Čia ir melioracija nereikalinga. Nevėžio nuolydis vis darosi didesnis, todėl čia - geros sąlygos vandens malūnams.
Ties Tautkūnų k. Nevėžis priima iš kairiojo šono žymesnį intaką Aluontę. Aluontė teka iš pietų, iš Šilų bžk. apylinkių, pro Aluončių k. ir Velykių bžk. Ji baigiama reguliuoti; sutvarkyta Aluontė atrodo labai dailiai. Prie žiočių įtaisyta vandens matavimo stotis.
Žemiau Aluontės žiočių sutinkame Tautkūnų vandens malūną, turi būti patį menkiausį iš visų Nevėžio nemoderniškų malūnų (ž. § 34).
Miežiškio tiltas ir bažnyčia
Netoli nuo Nevėžio čia yra du dvarai: Liūdynė deš. krante ir Kiriava - kairiajame. Upės vaga šiame ruože 5-10 m platumo, krantai aukšti - 3-5 m aukštumo. Vaga priaugusi švendrų, sutinkama žvyro ir smėlio seklumų, kur tėra 20 cm gilumo. Srovė ryški, vanduo nestovi, kaip ties Raguva. Krantai ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Taip teka Nevėžis iki susitinka su Juoda (154,8 km).
Aluontės žiotys
Juoda (arba Juodė) teka iš pietų, iš Juodžio ež., 3 km į pietus nuo Vadoklių bžk. Seniau Į Juodžio ež. įtekėdavo nežymus Lėnupio upelis, kurio pradžia buvo Steprų pelkės krašte, nors vardas rodo, kad jis galėjo jungtis su Lėno ežeru. Melioratoriai, tvarkydami Juodos baseiną, pažemino Juodžio ežerą, pratęsė Lėnupį per visus Steprus, pasisavindami Žižmojaus aukštupį, o Lėno ežerą sujungė kanalu su Apteka, Juodos deš. intaku. Tuo būdu Juoda, turėjusi 32 km ilgumo iki Juodžio ež., dabar su aukštupiu turi 49 km. Juoda teka vis į žiemius, tik žemiau Aptekos žiočių, ties Jotainių k., daro vieną vingį į vakarus.
Tiltas per Nevėžį ties Pajuosčiu
Nuo Juodos žiočių Nevėžis aštriu kampu keičia savo linkmę j vakarus, priimdamas savo intako - žieminę kryptį. Čia, ties Velžio k. per Nevėžį dar kartą eina Ukmergės-Panevėžio vieškelis, kuriam pastatytas geležbetoninis tiltas. Kad žemiau Juodos Nevėžis yra didesnė upė, matyti iš šio tilto: Jis 3 angų ir beveik du kartu ilgesnis, kaip Miežiškių tiltas. Žemiau tilto yra Velžio vandens malūno užtvanka iš suverstų akmenų.
Tik 6 km žemiau Juodos žiočių Nevėžis teka į žiemius. Ties Pajuosčio dv. į jį įteka iš dešiniojo šono Juosta, kuri vėl priverčia Nevėžį grįžti į vakarus.
Juosta teka iš pietų rytų, iš Juosto ežero, pro Troškūnų mst, Juostininkų k., Raguvėlės dv., vietomis lygia greta su Nevėžiu.
Pajuosčio dv. priklausė A. Meištavičiui, o nuo 1920 m. čia įsikūręs IV pėstininkų L. Karaliaus Mindaugo pulkas. Nesenai jam pastatytos moderniškos kareivinės. Pasiliko gražus parkas Juostos ir Nevėžio santake, balti dvaro rūmai, buvusi dvaro koplyčia gotiko stiliaus su senais herbais, ji yra kairiajame Nevėžio krante, prie kelio į Panevėžį. Pajuostyje yra du tiltai - per Nevėžį ir Juostą. Nevėžio tiltas - 3 angų, medinis, ant gražių mūrinių taurų. Žemiau tilto ir Juostos žiočių Nevėžyje įtaisyta vandens malūno užtvanka. Malūno trobesiai - deš. krante, dar tebeturi senojo dvaro papuošimus. Pajuostį41 galima laikyti Panevėžio priemiesčiu. Nevėžis savo gilia vaga, iš kurios upė neišsilieja, padaro dar vieną didesnį vingį ir pro didelę plytinę eina artyn prie „Aukštaičių sostinės“, prie Panevėžio.
41Dabar Pajuostis klaidingai vadinamas Pajuoste (versta iš lenkų Pojoscie?).
Įžanga ⚬ 1. Vardas ⚬ 2. Nevėžio versmės ⚬ 3. Nevėžio ilgis ⚬ 4. Nevėžio vingiuotumas ⚬ 5. Nevėžio kritimas ir išílgínis profilis ⚬ 6. Nevėžio baseinas ⚬ 7. Nevėžio íntakai ⚬ 8. Baseino plotas ⚬ 9. Nevėžio baseino geometriniai santykiai ⚬ 10. Nevėžio baseino vandens balansas ⚬ 11. Drėgmenys Nevėžio baseine ⚬ 12. Hidrometrinės stotys ⚬ 13. Nevėžio debitų matavimai ⚬ 14. Nevėžio debitų ties Kėdainiais skaičiavimas ⚬ 15. Nevėžio nuotakis ⚬ 16. Nevėžio debitų augimas ⚬ 17. Nevėžio režimas ⚬ 18. Nevėžio užšalímaí ⚬ 19. Nevėžio kilometrinis aprašymas ⚬ 20. Nevėžio aukštupís ⚬ 21. Nevėžis tarp Traupío ir Raguvos ⚬ 22. Tarp Raguvos ir Panevėžio ⚬ 23. Panevėžys ⚬ 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos ⚬ 25. Nuo Krekenavos iki Kėdainių ⚬ 26. Kėdainiai ⚬ 27. Nevėžis žemiau Kėdainių ⚬ 28. Nevėžio žemupis ⚬ 29. Nevėžio laivyba ⚬ 30. Projektai vandens kelio iš Nevėžio į Lėvenį ⚬ 31. Nevėžio reguliavimo projektas ⚬ 32. Nevėžio tiltai ⚬ 33. Nevėžio vandens energija ⚬ 34. Vandens malūnai ⚬ 35. Miškai Nevėžio baseine ⚬ 36. Pelkės ir melioracijos darbai ⚬ 37. Sonžylos kanalas ⚬ 38. Ežerai Nevėžio baseine ⚬ 39. Nevėžio žvejyba ⚬ Pabaiga