Upių labirintasKelionės į Gruziją

Kur keliauti? Vandens turizmo renginiai

VANDENS TURIZMO RENGINIAI

Lietuvos respublikinė turizmo ir ekskursijų taryba (LRTET) sistemingai organizavo vandens turizmo renginius, kurią tikslas - rengti vandens turistus žygiams, patikrinti jų pasirengimą kelionėms, propaguoti vandens turizmą. Pagrindiniai renginiai - turizmo technikos varžybos - ralis, maratonai, masiniai žygiai, turiados, komandiniai čempionatai. Juos organizuoja turistą klubai, atskirų kolektyvų vandens turizmo sekcijos.
Apie šiuos renginius konkrečios informacijos galite rasti turistų klubuose, taip pat „Vandens turizmo kalendoriuje", kurį kasmet išleidžia ir platina LRTET. Šiuo metu keičiasi Respublikos turizmo organizacijos formos, tačiau turistinių renginių pobūdis, matyt, bus panašus kaip anksčiau.


Vandens turizmo technikos varžybos

Tai vienas iš populiariausių VT (vandens turizmo) renginių. Dauguma šių varžybų vyksta anksti pavasarį, sezono pradžioje, prieš keliones. Jų metu turistai lavina laivų valdymo įgūdžius, reikalingus sudėtingoms VT kelionėms.
Kovo pabaigoje paprastai VT varžybas organizuoja klubai, turizmo sekcijos. Balandžio mėnesį vyksta respublikinės VT technikos pirmenybės Grigiškėse, Vokės upės kanalu. Tai pati geriausia vieta Respublikoje tokioms varžyboms.
Varžybų trasai paprastai tinka 100-400 m ilgio upės atkarpa su srove ir gamtos kliūtimis (vietinėms varžyboms, treniruotėms gerą trasą galima įrengti ir stovinčio vandens ruože).
Numatytoje trasoje įrengiamos dirbtinės kliūtys - vartai, kurie susideda iš dviejų virš vandens pakabintą gairelių (kartelių)
Viena gairelė nudažyta dryžuotai balta-žalia, kita - balta-raudona spalva. Kartais abi gairelės dažomos balta-juoda spalva. Vartai numeruojami. Kokia tvarka reikės juos įveikti, rodo numeracija, markiravimas ir gairelių spalva.
Vartų įveikimo kryptį žymi ant lentelės nupieštas numerio skaičius. Priešingoje lentelės pusėje tas pats skaičius perbrauktas. Vartai, kuriuos reikia įveikti plaukiant atbulai (reversu), papildomai ženklinami lentele ir raide R.
Trumpai supažindinsime su šiuo metu galiojančiomis (mūsų Respublikoje) VT technikos varžybų taisyklėmis. Jos skirtos varžyboms dvivietėmis baidarėmis, bet tinka ir kitiems laivams (pripučiamosioms valtims, katamaranams).
Startavęs ekipažas turi praplaukti visus vartus iš eilės, laikydamasis nurodytos krypties.
Įveikiant tiesioginius arba atbulinius (reversinius) vartus, balta-žalia gairelė turi būti prie laivo dešiniojo borto, o balta-raudona - prie kairiojo. Vartus su abiem baltomis-juodomis gairelėmis galima praplaukti bet kaip (laisva eiga).
Vartų linija vadinama tiesė, jungianti gairelių galų projekciją vandens paviršiuje.
Vartų įveikimo pradžia - jų linijos kirtimas arba lietimas (taip pat ir pačios gairelės) laivo korpusu, irkluotojo kūnu, irklu.
Vartų įveikimo pabaiga - laivo išplaukimas už vartų linijos, kitų vartų įveikimo pradžia arba atsitraukimas nuo vartų linijos (arba gairelės), ją palietus.
Vartų įveikimą teisėjas vertina nuo vartų įveikimo pradžios iki pabaigos. Pakartotinai įveikiant vartus nevertinama.
Vartų įveikimas yra taisyklingas (nebaustinas), jei vartų liniją visi laivo ekipažo nariai kerta laikydamiesi vartų markiruotės, neliesdami gairelių laivu, irklu ar irkluotojai savo kūnu. Taisyklingai įveikęs vartus ekipažas negauna baudos taškų.
Markiruotės pažeidimas fiksuojamas tuo momentu, kai irkluotojo korpusas kerta vartų liniją. Laikoma, kad irkluotojas neįveikė vartų, jei pažeidė markiruotę arba pirmą kartą kirsdamas vartų liniją, arba vartų įveikimo procese (t. y. iš pradžių kirto vartų liniją taisyklingai, paskui išplaukė pro vartus priešinga kryptimi).
Taisyklingai įveikusierns vartus skiriami baudos taškai :
5 - Vartus įveikė visi irkluotojai, bet palietė vieną iš gairelių (vieną ar kelis kartus) laivo korpusu, irklu ar irkluotojas savo kūnu.
10 - Irkluotojai įveikė vartus, bet palietė vieną ar kelis kartus abi gaireles.
20 - Vartus įveikė ne mažiau kaip pusė ekipažo narių (iš dviejų irkluotojų - vienas, iš trijų - du, iš keturių - du arba trys), o pirmas vartų liniją perkirtęs irkluotojas nepažeidė vartų markiruotės.
50 - Vartus įveikė mažiau negu pusė ekipažo narių:
- pirmas vartuose atsidūręs irkluotojas pažeidė markiruotę vartų linijos kirtimo momentu;
- nė vienas irkluotojas neįveikė vartų;
- gairelė tyčia nustumta ranka ar irklu (nesančiu vandenyje), kad galima būtų vartus praplaukti iš vidaus.
Vyriausiojo varžybų teisėjo sprendimu, neįveikus kai kurių vartų, galima skirti daugiau kaip 50 baudos taškų. Šiuo atveju už klaidingą vartų įveikimą baudos taškai skiriami kaip įprasta.
Visais atvejais už kiekvieną baudžiamą veiksmą baudos taškai nesumuojami. Bauda skiriama už labiausiai baudžiamą veiksmą.
Vartų įveikimas fiksuojamas tik tada, kai vartų liniją perkirto irkluotojo korpusas (rankos, galva šiuo atveju nelaikomi korpusu).
Jei laivo korpusas praplaukia po gairele jos nepalietęs („ paskandinimas" ), nebaudžiama.
Varžybų trasoje manevruoti leidžiama tik irklu (pvz., atsistumti nuo kliūties rankomis draudžiama).
Ekipažas diskvalifikuojamas, jeigu:
- trasoje nors vienas irkluotojas iškrito iš laivo;
- tyčiniais veiksmais irkluotojas galėjo sugadinti trasą;
- ekipažui buvo suteikta pagalba iš šalies.
Pastaba. Jei laivas apsivertė, o ekipažo nariai sugebėjo jį atversti neiškritę iš laivo, tai ekipažas nediskvalifikuojamas. Tik finišuojant laivo padėtis turi būti normali.
Varžybų rezultatas skaičiuojamas sumuojant baudos taškus, gautus įveikiant vartus, ir trasos įveikimo laiką. Viena sekundė, sugaišta trasoje, lygi vienam baudos taškui.



Vandens turizmo ralis

Tai gan populiarus VT renginys. Kiekvienais metais gegužės mėnesį vykstančiame respublikiniame ralyje dalyvauja apie 100 baidarių ekipažų.
Ralio tipo varžybų tikslas - įvairiapusiškai patikrinti vandens turistų pasirengimą žygiams - ištvermę, orientavimąsi vietovėje, kliūčių įveikimo techniką, laikymąsi grafiko ir pan.
Paprastai ralis vyksta dvi dienas iš anksto paruoštoje 40-50 km ilgio trasoje, kuri suskirstyta etapais.
Į varžybų programą įeina šie elementai:
- plaukimas pagal grafiką nustatytu greičiu;
- plaukimas kontroliniu laiku;
- kontrolinių punktų (KP), išdėstytų upės krantuose, žymėjimas žemėlapyje;
- nutolusių nuo upės KP radimas pagal žemėlapį;
- punktų, išdėstytų ežere po vandeniu, ieškojimas pagal žemėlapį;
- upės ruožo su natūraliomis ir dirbtinėmis kliūtimis įveikimas fiksuojant greitį;
- dirbtinių kliūčių (vartų) įveikimas.
Priklausomai nuo maršruto pobūdžio, tam tikruose etapuose gali būti vienas arba keli programos elementai.
Beveik visais atvejais startuojantys gauna žemėlapius, pagal kuriuos orientuojasi, skaičiuoja laiką. Įgulos turi pasiimti kompasų, laikrodžių, chronometrų, kurvimetrų, kuo rašyti.
Plaukimo pagal grafiką etape reikalaujama laikytis pastovaus plaukimo greičio. Dalyviams nurodoma etapo trukmė (kontrolinis laikas) arba plaukimo greitis. Greitį tikrina teisėjai, kurie stovi etape dalyviams nežinomose vietose. Etapo rezultatas skaičiuojamas sumuojant nukrypimo nuo grafiko laiką (minutes, paverstas baudos taškais).
KP ženklus, išdėstytus upės krantuose, reikia žymėti žemėlapiuose laikantis pastovaus greičio, be to, kontrolinio laiko etapuose.
Žemėlapyje reikia kuo tiksliau pažymėti KP buvimo vietą. Rezultatas skaičiuojamas sumuojant baudos taškus už žymėjimo netikslumus (pvz., už 2 mm paklaidą - 1 baudos taškas).
Nuo upės nutolusių KP ieškojimas - orientacinio sporto (OS) elementas. Etapui skiriamas kontrolinis laikas, per kurį reikia nuplaukti upės ruožą (gali būti su KP krante) ir rasti nutolusius nuo upės KP. Dažniausiai vienas įgulos narys bėga su žemėlapiu krantu, o kitas - plaukia upe pagal kitą žemėlapį. Baudos taškai skiriami už nerastus krante KP ir už nesugebėjimą laikytis kontrolinio laiko.
Po vandeniu KP ženklai ežeruose išdėstomi maždaug 1 m gylyje. Juos galima pastebėti tik orientuojantis pagal ežero krantų linijas ir tik arti priplaukus. Baudos taškai skiriami neradus ženklo.
Įveikiant dirbtines kliūtis (vartus), baudos taškai skiriami taip pat kaip ir v. t. technikos varžybose, tik su koeficientu 0,1.
Kartais ralio organizatoriai į programą įtraukia kitų varžybų elementų, priklausomai nuo parinkto maršruto ypatybių (plaukimas prieš srovę, pažintinių objektų ieškojimas ir pan.j.


Vandens turizmo maratonas

Tokio tipo varžybos pradėtos organizuoti palyginti neseniai. Jose vandens turistai pasitikrina savo fizinę ištvermę, baidarės valdymo įgūdžius. Šiuo metu populiariausias renginys - maratonas Didžiajam Ūlos prizui laimėti. Maršrutas nesikeičia - Ūlos upe nuo Rudnios ir Merkiu iki Merkinės. Šis maratonas įdomus tuo, kad Ūloje yra gan daug gamtos kliūčių, todėl rezultatą lemia ne tik fizinė jėga ir ištvermė, bet ir baidarės valdymo technika.


Masiniai vandens turistų žygiai

Jais siekiama propaguoti vandens turizmą kaip sveiką, aktyvią poilsio formą, sudominti daugiau žmonių sistemingomis turistinėmis kelionėmis vandeniu. Į masinius žygius dažnai išvyksta pradedantys vandens turistai.
Žygių trukmė paprastai būna 2-3 dienos, maršrutai nesudėtingi. Tokius žygius organizuoja turistų klubai, įvairių kolektyvų turizmo sekcijos.


Turiados

Tai masiniai turistiniai renginiai, kuriais skatinama kuo daugiau turistų dalyvauti kategorinėse kelionėse. Prieš turiadas paprastai vyksta mokomieji teoriniai seminarai. Jas paprastai organizuoja turistų klubai. Turiados vyksta viename turistiniame rajone, grupės plaukia vienu ar keliais maršrutais.


Komandinis turizmo čempionatas

Kiekvienais metais LRTET organizuoja Lietuvos komandinį visų turizmo rūšių, tarp jų ir vandens turizmo čempionatą, kuriame nustatomos geriausios turistą grupės.
Čempionate gali dalyvauti visos Respublikos turistų grupės, keliaujančios pagal „Turistinių kelionių organizavimo TSRS teritorijoje taisykles".
Čempionato „A" klasėje dalyvauja III-VI s. k., „B" klasėje - II s. k. žygiuose keliavusios grupės.
Komandos ir jų dalyviai, užėmę prizines vietas tam tikrose klasėse, apdovanojami Lietuvos kūno kultūros ir sporto komiteto bei LRTET atitinkamo laipsnio diplomais ir medaliais.
Čempionato rezultatai susumuojami metų pabaigoje, pasibaigus turizmo sezonui.
Pagal šiuo metu galiojančius nuostatus žygiai vertinami tokia balų sistema:
a) žygio sudėtingumo kategorija: II s. k. - 0 balų, III s. k. - 25 balai, IV s. k. - 50 balų, V s. k. - 75 balai, VI s. k. - 100 balų,
b) žygio parengimas - iki 12 balų,
c) maršruto įveikimo taktika - iki 10 balų,
d) maršruto techninis sudėtingumas - iki 10 balų,
e) kliūčių įvairumas - iki 5 balų,
f} grupės keliavimo technika - iki 10 balų,
g) grupės savarankiškumas, maršruto nutolimas nuo gyvenviečių - iki 7 balų,
h) maršruto naujumas - iki 12 balų,
i) blogas oras - iki 4 balų,
k) gamtos apsauga žygyje - iki 3 balų,
l) visuomenei naudingas darbas ir žygio propaganda - iki 6 balų,
m) ataskaitos kokybė - iki 7 balų,
n) žygio dokumentacijos įforminimas - iki 4 balų,
o) savos Respublikos pažinimas - iki 25 balų,
p) papildomi balai - +/- 10 balų.
Išvardyti rodikliai turi būti pažymėti ataskaitoje ir prie jos pridedamoje dokumentacijoje.
Vertinimo sistema nuolat tobulinama, todėl galimi nedideli jos pakeitimai.
Smulkesnės informacijos apie čempionatą galite rasti jau minėtame turistinių renginių kalendoriuje.

Vilius Lažinskas, 1990

VANDENS TURISTO ŽINYNAS ⚬ PratarmėTruputis istorijosKUO KELIAUTI?Turistinės baidarės. Bendri duomenysTuristinės baidarės. Baidarių tipai, savybėsTuristinės baidarės. Namudinės baidarėsTuristinės baidarės. Baidarės parengimasTuristinės baidarės. Baidarės RZ-85 parengimasVidutinės pripučiamosios valtysPripučiamųjų irklinių valčių rūšys, jų techninės charakteristikosVidutinės pripučiamosios valtys. Valčių registracijaVidutinės pripučiamosios valtys. Valties parengimas kelioneiVidutinės pripučiamosios valtys. Kito kelionės inventoriaus parengimasVidutinės pripučiamosios valtys. Valties ir inventoriaus remontasVidutinės pripučiamosios valtys. Valties pakrovimas ir ekipažo išsidėstymasDidelės pripučiamos valtysKatamaranaiKatamaranai. Katamaranų konstrukcijaKatamaranai. Mantos krovimas, remontas, priežiūraKAIP KELIAUTI? Upių locijos pagindaiMaršruto kliūtysTuristinio laivo valdymo technikaKeliavimo taktikaŽygio saugumas. InventoriusŽygio saugumas. Plaukimo priemonių parengimasŽygio saugumas. Rengimasis žygiuiŽygio saugumas. Kliūčių įveikimasŽygio saugumas. Apvirtusių laivelių ir jų ekipažo gelbėjimasŽygio saugumas. Apvirtusio laivelio ekipažo narių veiksmaiŽygio saugumas. Gelbėjimo darbaiŽygio saugumas. Saugumo ypatumai keliaujant pripučiamaisiais laiveliaisVandens turistų inventorius. Asmeninis inventoriusVandens turistų inventorius. Grupinis inventoriusTuristo etikaGamtos apsaugaTuristo higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Fizinis pasirengimas. Turisto savikontrolė Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalbaTuristo higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Žygio vaistinėlėTuristinių sportinių žygių organizavimo taisyklėsTuristinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Maršruto dokumentacijaTuristinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Etaloniniai maršrutai LietuvojeKUR KELIAUTI? Vandens turizmo maršrutai. Bendra Respublikos upių charakteristikaVandens turizmo maršrutai. Didžiosios Lietuvos upėsVandens turizmo maršrutai. Vidutinės Lietuvos upėsVandens turizmo maršrutai. Kai kurios mažos Lietuvos upėsVandens turizmo maršrutai. Vandens maršrutai už Respublikos ribųVandens turizmo renginiaiPriedai Literatūra