Kur keliauti? Vandens maršrutai už Respublikos ribų

VANDENS TURIZMO MARŠRUTAI

Vandens maršrutai už Respublikos ribų

Apžvelgsime Respublikos vandens turistų mėgstamus maršrutus už Lietuvos ribų, kuriais yra keliavusios mūsų turistų grupės (turistų klubuose yra šių žygių ataskaitos). Paprastai tai yra sportiniai kategoriniai II - V s. k. maršrutai, į kuriuos galima vykti turint kelionių Respublikos upėmis patirties.
Lietuvos vandenininkai yra keliavę beveik visuose TSRS turistiniuose rajonuose, tarp jų ir Tolimuosiuose Rytuose bei Kamčiatkoje. Dažnesnės išvykos, aišku, į artimesnius rajonus - Karpatus, Kareliją. Populiarios Uralo, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Altajaus, Sajanų upės. Neretai turistai plaukia ir gretimų respublikų - Latvijos bei Baltarusijos - upėmis. Kiekvienas rajonas yra savitas, įdomus.
Karpatai
Populiariausios yra kalnais tekančios upės - Juodasis ir Baltasis Čeremošai, Prutas, rečiau Juodoji Tisa, Stryjus. Jomis gerai keliauti tik per pavasario polaidį, o vasarą jos smarkiai nusenka. Pavasarį upių vandens tėkmė greita, daug didelių slenksčių. Maršrutai neilgi. Dauguma jų yra sudėtingesni - III s. k., komplikuoti. Todėl prieš kelionę grupės patyrimas vertinamas reikliau. Dažnai šios kelionės būna treniruočių pobūdžio, rengiantis sudėtingiems žygiams vasarą.
Į galinius maršrutų taškus Karpatuose galima nuvykti per pusantros paros. Upių pakrantėse yra daug gyvenviečių su parduotuvėmis ir valgyklomis (nereikia į žygį imti daug maisto atsargų). Šalia upių visur yra kelių, todėl, įvykus avarijai ar nelaimingam atsitikimui, žygį galima nutraukti bet kurioje vietoje. Pakrantėse daug įdomių lankytinų objektų. Geriausia keliauti per gegužės šventes.
Vakarų Ukraina
Nemažai Lietuvos turistą grupių keliauja Pietų Bugo upe. Ilga jos atkarpa nuo Medžibožo iki Gaivorono vertinama II s. k. Žemiau Gaivorono upėje yra sudėtingesnių slenksčių, todėl ši atkarpa iki Voznesensko yra II komplikuotos s. k. Iki maršruto pradžios patartina vykti geležinkeliu. Geriausia plaukti baidare vasarą.
Novgorodo srityje yra neblogas II s. k. maršrutas Mstos upe, tekančia nuo Valdajaus aukštumos. Žygiui tinka keli maršruto variantai tiek pačia Msta, tiek Msta ir jos intakais Berezaika, Ščegrinka. Upė teka tankiai gyvenamu rajonu, susisiekimas geras.
Karelija
Vasarą daug vandens turistų vyksta į šį ežerų ir upių kraštą. Čia galima parinkti įvairią maršrutų nuo I iki IV s. k. Kelionė nėra tolima. Važiuoti geriausia traukiniu per Leningradą.
Karelijos vandenyse gera pažvejoti, pakrančių miškuose daug uogų, grybą. Kraštas mažai gyvenamas. Upėse yra sudėtingų slenksčių, žemiau jų - ramaus vandens ruožai. Čia galima lengvai išgelbėti apvirtusios baidarės įgulą. Karelijos upės siūlytinos toms grupėms, kurios dar tik pradeda kaupti sportinę patirtį. Upės teka per ežerus, todėl geriausia plaukti baidare.
Daugiausia grupių yra plaukusių Ochtos upe (III s. k.). Tai vienas iš gražiausių Karelijos maršrutų - iš pradžių upė perveria ežerų ežerėlių vėrinį, o toliau kunkuliuoja akmenuotais slenksčiais. Upės pakrantėse išsidėstę nebegyvenami įdomios architektūros karelų kaimai. Lietuvos vandenininkai keliavo ir kitais III s. k. maršrutais - Šujos (galimas II s. k. variantas), Kepos - Kemės, Eleto - Kereto, Kereto - Kuzemos ir t. t. upėmis, taip pat II s. k. maršrutu Vongos upe. Kol turistai plaukiojo tik baidarėmis, gan populiarus buvo IV s. k. maršrutas Čirka - Kemės ir Kemės upėmis.
Ant Karelijos ATSR ir Archangelsko srities ribos yra IV s. k. maršrutas keliomis upėmis. Svarbesnės iš jų - Ileksa ir Vodla. Lietuvos turistai yra keliavę ir Niuchčios upe, įtekančia į Baltąją jūrą. Šių maršrutų ypatybė ta, kad žygyje tenka tempti baidares prieš srovę, nešti jas iš vienos upės baseino į kitą. Grupė turi būti fiziškai pajėgi ir patyrusi.
Kolos pusiasalis
Jo upėmis dabar mažai keliaujama, nes yra įvairią draudimų (draustiniai, žuvų apsaugos įstatymas ir pan.). Tačiau Šiaurės egzotikos mėgėjams (pusiasalis yra už Poliarinio rato) verta pasistengti gauti leidimus keliauti kai kuriomis upėmis. Yra tokią upių, kurioms apribojimai netaikomi. Lietuvos turistai yra keliavę II s. k. maršrutais Tumčios, Kolvicos, taip pat III s. k. Cagos, Panos, Varzugos bei Umbos upėmis.

Kaukazas
Kaukaze kalnų upės trumpos, bet sudėtingos. Paprastai grupės patirtis vertinama labai reikliai, įskaitoma tik antra arba trečia kategorija. Todėl čia keliauti ryžtasi tik daug patirties turinčios pavienės turistų grupės. Iš daugelio maršrutų Lietuvos turistai yra plaukę Zelenčiuko, Kubanės, Urucho ir Tereko, Rionio, Alazanio upėmis.
Dideli reikalavimai netaikomi tik keliaujantiems Alazanio ir Urucho - Tereko upėmis. [ Kaukazo upes šiuo metu leidžiama vykti tik pavasarį, kol nepradėję tirpti Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio ledynai ir upėse dar neprasidėjęs vasaros potvynis.
Mažajame Kaukaze (Užkaukazėje) galima parinkti ir vasaros kelionei tinkamą II-III s. k. maršrutą Kūros upe. Jos aukštupio nuotėkis nepriklauso nuo aukštikalnių ledynų tirpsmo. [vairiais šio maršruto variantais yra keliavusios Lietuvos turistų grupės ir vasarą, ir pavasarį. Jos plaukė baidarėmis, katamaranais, pripučiamosiomis valtimis. Maršrute daug įdomių pažintinių objektų.
Uralas
Pietų ir Vidurio Urale upės nesudėtingos, galima plaukti I-II s. k. maršrutais Belajos, Sobės, Usvos, Ai, Juriuzanės, Inzeru upėmis. Atvykti į šių maršrutų pradžią nesunku.
Sunkiau pasiekti Šiaurės ir Priešpoliarinio Uralo upes. Jų sudėtingumas vertinamas II-III s. k. Kadangi šioje Uralo kalnų dalyje nėra gyvenviečių, kelių, į maršrutų pradžią tenka keliauti patiems: tempti prieš srovę baidares, paskui nešti laivus ir mantą į kitos upės baseiną. Maršrutai ilgi, sunkūs, bet labai įdomūs, Kai kurie iš jų turi apribojimų. Lietuvos turistai yra keliavę pagrindinėmis šio rajono upėmis - Podčeremu, Ščiugoru, Ilyčiumi, Lemva, Sobe, Chara Matolou, Voikaru, Kosju.
Maskvos - Vorkutos geležinkeliu nesunku pasiekti Poliarinį Uralą. Čia galima pasirinkti II-IV s. k. maršrutų. Daugumoje jų reikia vilkti laivus prieš srovę ir nešti mantą. Lietuvos turistai yra keliavę Usos (II-III s. k.), taip pat Chalmer Ju, Silovajachos ir Karos upėmis (IV s k.). Pastarasis maršrutas prasideda netoli geležinkelio, todėl nešti mantos nereikia. Deja, neseniai turistams uždraustas kelias prie Arkties vandenyno, į kurį įteka Kara. Todėl reikia ieškoti kitų maršruto variantų.
Vidurinė Azija
Į šį kraštą paprastai keliaujama vasaros pradžioje arba pabaigoje. Čia visada būna šilta, daug egzotikos, pažintinių objektų. Kalnų upės sudėtingos, pavojingos, todėl į jas leidžiasi tik daug patirties turintys turistai. Lietuvos vandenininkai yra keliavę Čarynu, Čiatkalu, Oigajingu - Pskemu, Kyzyl Suu, Narynu, Kafirniganu, Kok Suu, Oi Talu, Taru, Karadarja, Šachdara, Čiliku ir t. t. Visi šie maršrutai yra IV-V s. k., komplikuoti. Tik Kyzyl Suu ir Surchobo upėmis Pamyre galima sudaryti III s. k. maršrutą. Išvardytos upės teka įvairiais Pamyro bei Tian Šanio kalnagūbrių masyvais, todėl labai skiriasi viena nuo kitos.
Priekalnėse upės nesudėtingos, tačiau vandens turizmui nelabai tinka - vanduo vartojamas drėkinimui, daug hidrotechnikos įrenginių.
Vertas dėmesio egzotiškas I-II s. k. maršrutas Karakumuose Darjalyko upe, kuria pripučiamosiomis valtimis yra plaukę Kauno turistai.
Altajus
Tai vienas iš gražiausių kalnų rajonų. Altajui būdinga gamtos įvairovė, turtinga istorija, vietos gyventojų savitas charakteris ir buitis. Populiariausias maršrutas eina pagrindine Altajaus upe - Aukštutine Katūne {IV-V s. k.). Kelias į maršruto pradžią ilgas, tačiau nėra komplikuotas, nes rajonas gyvenamas. Ne mažiau populiarus V s. k. maršrutas Čiujos ir Žemutinės Katūnės upėmis. Lietuvos vandenininkai keliavo Katūnės intakais Šavla, Argutu, Ursulu {IV-V s. k.). Neseniai įveiktas VI s. k. maršrutas Baškauso upe. Mūsų vandens turistai keliavo ir paprastesniais maršrutais. Vienas iš jų - II s. k. maršrutas Bijos upe, ištekančia iš gražaus Telecko ežero.
Be to, yra ataskaitų apie III s. k. žygius Buchtarmos„ Pesčianajos, Abakano, Ubos upėmis. Neseniai pirmą kartą Lietuvos vandenininkai keliavo įdomiu III s. k. maršrutu Rūdiniame Altajuje {Rytų Kazachstanas) ir įveikė Irtyšiaus aukštupio intaką Kurčiumą.
Sajanai
Tai didelis, retai gyvenamas, taiga apaugęs kalnų masyvas, plytintis į rytus nuo Altajaus iki Baikalo ežero. Nors rajonas toli, bet Lietuvos turistai ten vyksta kasmet.
Populiariausi sudėtingi maršrutai, nes į tolimas keliones dažniausiai vyksta tik patyrę turistai, plaukioję TSRS europinės dalies upėmis.
Daugiausia keliauta Rytų Sajanų rytinėje dalyje, Baikalo ežero rajone. Čia lengviau pasiekti maršrutų pradžios taškus. Okos upė su intakais Senca ir Tisa {V s. k.) jau seniai pažįstama Lietuvos turistams. Kelionę galite paįvairinti radialiniu žygiu pėsčiomis į ugnikalnių slėnį. Kelios grupės keliavo Kitojaus, Uriko (V s. k.), Irkuto (II-IV s. k.) upėmis. Pastarąją pasiekti lengva - Irkuto slėniu nutiestas automobilių traktas į Mongoliją. Priklausomai nuo maršruto pradžios taško, galima pasirinkti II-IV s. k. maršrutus. Galite surengti išvyką prie Baikalo ežero. Irkutu yra keliavusios Kauno moksleivių grupės.
Sunkiau patekti į aukštupius upių, tekančių nuo kalnyno centrinės dalies. Čia galima atskristi tik vietinės avialinijos lėktuvu, nes kelių nėra. Dėl nepalankių orų lėktuvų reisai į kalnus nereguliarūs. Lietuvių grupės yra keliavusios šio rajono Biriusios, Udos, Gutaros (III s. k.) bei Kazyro (V s. k.) upėmis.
Rytų Sajanų priekalnėse neseniai turistai keliavo III s. k. Sisimo upe (patogu atvykti geležinkeliu).
Vakarų Sajanuose (į vakarus nuo Jenisejaus) anksčiau buvo populiarus IV-V s. k. maršrutas Kantegiro upe. Tačiau pastačius Sajanų - Šušensko HE, užtvankos patvanka užliejo Kantegiro žemupį (apie 60 km) ir dalį slenksčių. Maršrutas prarado dalį grožio.
Jenisejaus aukštupio slėnių rajone yra Tuvos ATSR. Sajanų kalnai užstoja debesis, čia iškrinta mažai kritulių. Gamta savita, įdomi vietos gyventojų tuvių buitis. Tuvoje mūsų Respublikos turistai yra keliavę Ka Chemo (V s. k.), Chamsaros (IV s. k.), Ulug 0 ir Bij Chemo (V s. k.), Alašo ir Chemčiko (III-IV s. k.), Belino ir Kyzyl Chemo upėmis. Šią upių aukštupius mažai gyvenamuose kalnų rajonuose pasiekti nėra lengva. Tačiau maršrutą grožis vertas sunkumų.
Chamar Dabanas
Tai nedidelis savitas kalnų masyvas į pietus nuo Baikalo ežero. Čia upės neilgos, bet sraunios. Jos teka į Baikalo ežerą arba Irkuto bei Selengos upes. Upių sudėtingumas vertinamas komplikuota IV-V s. k. Kad žygio trukmė pailgėtų, kartais į vieną maršrutą jungiamos dvi upės (iš vienos upės baseino į kitą reikia pereiti pėsčiomis). Kalnyno centrinė dalis negyvenama, todėl į maršrutų pradžios taškus reikia keliauti pėsčiomis. Gražūs upių kanjonai vilioja mūsų Respublikos turistų grupes keliauti Temniko (IV-V s. k.), Zun Murino ir Changarulo (IV-V s. k.), Snežnajos ir Temniko (V s. k.), Chara Murino ir Utuliko (V s. k.) maršrutais.
Užbaikalė
Nutiesus BAM-o geležinkelio magistralę, šį rajoną pasiekti pasidarė lengviau. Galima pasirinkti įvairesnių maršrutų. Šiame taiga apaugusiame kalnyne upės daugiausia vidutiniškai sudėtingos. Mūsų vandens turistai yra plaukę Čajos bei Cipos, Mamos upėmis (IV-V s. k.). Įdomus maršrutas prie Baikalo ežero, Lenos upės aukštupyje (III s. k.).
Krasnojarsko krašto šiaurė
Į šį rajoną turistus labiausiai vilioja Taimyro pusiasalyje esantis savitas Putoranų kalnynas, išraižytas giliais tarpekliais, šiaurės platumų egzotika.
Maršrutų pradžios taškus pasiekti sunku - reikia specialiu reisu užsakyti hidrolėktuvus. Lietuvos turistų grupės yra keliavusios lengviau pasiekiamais maršrutais - Didžiuoju Chanamakitu, Ajanu, Cheta (V s. k.), Chanamakitu ir Kotujumi.
Pietinėje rajono dalyje neseniai įveiktas IV s. k. maršrutas Deltulos ir Bachtos upėmis.
Kiti rajonai
Pavienės vandens turistų grupės (kartais su turistinėmis ekspedicijomis) yra keliavusios Jakutijoje Mulamo, Idiumo, Učiuro (IV s. k.), Tolimuosiuose Rytuose - Akišmos, Nimano ir Burėjos (V s. k.), Kamčiatkoje - Ščiapinos (IV s. k.) upėmis. 1990 m. keliauta Himalajuose.
Kai kuriais rajonais kelionės ribojamos arba visai draudžiamos (draustiniai, pasienio zonos, gaivalinių nelaimių rajonai, selių pavojus, epideminių ligų karantinai ir t. t.). Todėl, prieš planuojant kelionę ir jai ruošiantis, tam tikrose įstaigose reikia sužinoti, ar galima keliauti į norimą vietą. Jei reikia, pasirūpinkite leidimais. Informacijos apie galiojančius apribojimus paprastai turi turistų klubai.
Nuolat plečiasi turistinių maršrutų geografija. Beveik kasmet Lietuvos sportinio vandens turizmo entuziastai vyksta naujais maršrutais. Šių kelionių ataskaitos saugomos turistų klubų bibliotekose. Jos padeda kitoms grupėms pasirinkti įdomių, turiningų maršrutų.
Vilius Lažinskas, 1990