Gelbėjimo darbai
Nesudėtingose maršruto vietose laivai plaukia vienas paskui kitą nedideliais atstumais, be žvalgybos. Tikimasi, kad apvirs ne visi. Pirmajam laivui tenka didžiausia atsakomybė - jis išbando kelią. Laivo kapitonas rankų gestais patarinėja, siūlo kelią plaukiantiems paskui. Atstumas tarp laivų - 20-40 m, tai yra toks, kad matytųsi priešais plaukiančių nesėkmės ir liktų laiko bei vietos nekartoti jų klaidų.
Jei vandens srautas, kuriuo plauks apvirtęs laivas, teka netoli kranto, krante reikia statyti gelbėtoją. Jis iš ten pamėtės srovės plukdomam apvirtusio laivo ekipažui gelbėjimo virvės galą. Nukentėjusieji virvės kablį kabina už aprišimo virvių, ir srovė, virvei įsitempus, švytuoklės principu priplaks laivą prie kranto. Taikliai numesti virvę galima tik 15-20 m atstumu. Jei ji susimezgė ar netiksliai buvo numesta, pakartotinai mesti nespėsit - kol pasiruošite, srovė laivą jau nusineš tolyn. Gerai, jei už 15-50 m pasiruošęs mesti laukia antras gelbėtojas su savo virve. Parengti ir taikliai mėtyti gelbėjimo virvę nėra lengva, reikia pasitreniruoti.
Gelbėjimo virvę apvirtusiems galima paduoti aitvaro principu nuo kranto. Sudedamos konstrukcijos aitvarą - laivelį reikia pasigaminti namuose iš anksto, daug didesnių matmenų, negu vartojamas kiršlių žvejybai. Aitvaru stiprioje srovėje virvę galima paduoti gana toli. Svarbiausias privalumas - „aitvaro" įtempta virvė nukeliauja į srovę ir stovi ten dar prieš įveikiant slenksti, prieš gelbėjimo pradžią. Taip nutiestą gelbėjimo virvę lengvai pagauna apvirtusieji (žr. 33 pieš.). Atsitinka, kad apvirtęs laivas su ekipažu užkliūva ir užšoka ant didelio akmens upės vagoje. Jam galima pamėtėti spiningo valą su svoreliu ir prisitraukti jo gelbėjimo virvės galą.
37 pieš. Apsauga „aitvaru"
Jei atrodo, kad iki kitos rimtos kliūties nepavyks išgelbėti laivelio su žmonėmis, prieš kitą kliūtį nuo kranto iki kranto įžambiai upės nutiesiama virvė tokiame aukštyje, kad nukentėjęs ekipažas lengvai ją pasiektų ir užkabintų gelbėjimo virvės kablį.
Geriausiai pagalbą slenkstyje gali suteikti kitas laivas. Tam vienas laivelis nunešamas už kliūties. Gelbėtojų laivas turi laukti kuo arčiau plaukimo linijos ir pavojingiausios kliūties vietos.
Jei apvirtęs laivelis ir jo ekipažas plaukia atskirai, pirmiausia reikia gelbėti žmones, vėliau laivą ir daiktus.
Priplaukti prie apvirtusio laivo reikia nuo srovės pusės. Priartėję paimkite jo gelbėjimo virvės galą ir kuo skubiau neškite į krantą. Jei avariją patyręs ekipažas nespėtų ištraukti ir paduoti gelbėjimo virvės galo arba jų virvė susipintų, tada gelbėtojai turėtų paduoti savo gelbėjimo virvės galą, kurio kablį-karabiną užkabins už apvirtusio laivo aprišimo virvės. Gelbėtojai gelbėjimo virvės galą skubiai gabena į krantą, perjuosia ja akmenį ar medį, kad pirmąjį įsitempimo smūgį galėtų amortizuoti leisdami daliai virvės nuslysti. Stipriai krante pririšta virvė greičiau nuo smūgio nutrūksta, smūgio metu žmonėms labai sunku išsilaikyti ant apvirtusio laivo, be to, lūžta karkaso dalys, prie kurių pririšta gelbėjimo virvė. Kad jos galą galima būtų spėti laiku nugabenti į krantą, kol virvė dar neįsitempė, ji turi būti ne trumpesnė kaip 40-50 m. Jeigu upė yra plati, krantas toli, tenka abiejų laivų gelbėjimo virves sukabinti galais į vieną ilgą virvę. Priplaukęs krantą, vienas iš gelbėtojų iššoka su virve. Geriau, kai ją iš gelbėtojo paima krante esantis žmogus. Visai blogai, jei gelbėtojai nespėja pasiekti kranto, kol virvė dar neįsitempė, - apvirtęs laivas pradeda vilkti gelbėtojus į srovę. Bet, jei gelbėjamas laivelis yra netoli ramaus vandens, galima pabandyti buksyru tempti jį į krantą. Svetimą virvę prie savo laivo kabinkite labai atsargiai, taip, kad prireikus lengvai galima būtų ją atpalaiduoti (pavyzdžiui, nukentėjęs laivas pradėjo paskui save traukti gelbėtojus kito pavojingo slenksčio link, nugrimzdusi virvė užsikabino už dugno akmens ir pan.).
Jei iki kitos rimtos kliūties gelbėtojai nespėja nugabenti virvės į krantą, ją turi paleisti. Negalima plaukti į kliūtį virve prisirišus prie kito laivo. Jei kita kliūtis yra labai pavojinga, ekipažas privalo palikti apvirtusią plaukimo priemonę ir sukti į krantą. Laivą teks toliau gelbėti už kliūties.
Dažna vandens kelionių avarija - prispaudimai prie uolos, didelio akmens ar net laivo „apsivyniojimas" aplink pavienį akmenį (baidarė perlūžta). Gelbėtojai pirmiausia turi pasirūpinti apvirtusio laivelio žmonėmis ir, jei gali, asmeniniais jų daiktais. Tik paskui bandoma išvaduoti prispaustą laivą. Srovės jėga, spaudžianti laivą prie akmens, yra neįtikimai didelė. Gelbėtojai dirba apsivilkę liemenes.
Nuo kranto į laivą reikia nutiesti pačią stipriausią gelbėjimo virvę. Krante ji turi būti gerai pritvirtinta, kad pajudėjęs prispaustas laivas nenuplauktų per toli. Srovė - pagrindinis priešas ir pagalbininkas. Jei padėsime jai įsigauti tarp laivo ir akmens (uolos, kranto), ji pati išjudins prispaustą laivą. Jei nepavyktų, reikia bandyti valtį perkelti per akmenį. Jei baidarė prisispaudusi dugnu, srovė patenka į vidų, todėl baidarės pajudinti beveik neįmanoma. Tenka ją perpjauti, kad vanduo bėgtų kiaurai.
Reikia saugotis, kad žmogus nepatektų tarp pajudėjusios baidarės ir akmens, kad nebūtų suspaustas tarp jų. Prispaudimo vietose vandens srautas dažnai neria gilyn, neša su savimi ir gramzdina net gerai plaukiančius daiktus. Panardina, prispaudžia gelmėje ir žmogų su gelbėjimo liemene.
Gelbėjimo virve traukiant žmones į krantą nuo akmens, reikia visą laiką stebėti, kad virvė neįstrigtų tarp akmenų, nenuskęstų. Įstrigusi ir įsitempusi virvė žmogų ims skandinti. Negalima prie jos prisirišti. Įstrigusią virvę reikia paleisti. Jei upė labai pavojinga, žemiau laukiamos avarijos vietos turi budėti gelbėtojai su laiveliu. Jie padės nuo virvės atitrūkusiam turistui, surinks plūduriuojančius daiktus.
Jei plaukimo priemonė prispausta labai pavojingoje vietoje ir jos negalima pasiekti, be to, nepakanka visos grupės pastangų ją išjudinti ir nutempti, tenka laukti, kol vandens lygis upėje pakils ar nukris (kalnų upėje vandens lygis dažnai labai svyruoja). Pakilęs vanduo gali nuplauti valtį. Nuslūgus vandeniui, žmogui lengviau patekti prie laivo, mažesne jėga vanduo spaudžia laivą prie akmens.
Sąvartynai ir medžių šakos - ypač pavojinga kliūtis. Pro juos vanduo teka kaip pro rėtį. O žmogų srovė įneša, prispaudžia lyg žvejų tinkle ir neleidžia išsilaisvinti. Srovė teka tolyn, nėra atmušamosios bangos nuo sąvartynų. Kai apvirtusį laivą neša į medžių šakas, reikia laiku palikti jį ir gelbėtis, plaukti šalin nuo šios kliūties. Galite bandyti lipti ant laivo, o nuo jo - ant sąvartyno, jei tikitės, kad jis išlaikys žmogaus svorį ir nėra pavojaus įsivelti į jį.
VANDENS TURISTO ŽINYNAS ⚬ Pratarmė ⚬ Truputis istorijos ⚬ KUO KELIAUTI? ⚬ Turistinės baidarės. Bendri duomenys ⚬ Turistinės baidarės. Baidarių tipai, savybės ⚬ Turistinės baidarės. Namudinės baidarės ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės parengimas ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės RZ-85 parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys ⚬ Pripučiamųjų irklinių valčių rūšys, jų techninės charakteristikos ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valčių registracija ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties parengimas kelionei ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Kito kelionės inventoriaus parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties ir inventoriaus remontas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties pakrovimas ir ekipažo išsidėstymas ⚬ Didelės pripučiamos valtys ⚬ Katamaranai ⚬ Katamaranai. Katamaranų konstrukcija ⚬ Katamaranai. Mantos krovimas, remontas, priežiūra ⚬ KAIP KELIAUTI? Upių locijos pagindai ⚬ Maršruto kliūtys ⚬ Turistinio laivo valdymo technika ⚬ Keliavimo taktika ⚬ Žygio saugumas. Inventorius ⚬ Žygio saugumas. Plaukimo priemonių parengimas ⚬ Žygio saugumas. Rengimasis žygiui ⚬ Žygio saugumas. Kliūčių įveikimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusių laivelių ir jų ekipažo gelbėjimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusio laivelio ekipažo narių veiksmai ⚬ Žygio saugumas. Gelbėjimo darbai ⚬ Žygio saugumas. Saugumo ypatumai keliaujant pripučiamaisiais laiveliais ⚬ Vandens turistų inventorius. Asmeninis inventorius ⚬ Vandens turistų inventorius. Grupinis inventorius ⚬ Turisto etika ⚬ Gamtos apsauga ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Fizinis pasirengimas. Turisto savikontrolė ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalba ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Žygio vaistinėlė ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Maršruto dokumentacija ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Etaloniniai maršrutai Lietuvoje ⚬ KUR KELIAUTI? Vandens turizmo maršrutai. Bendra Respublikos upių charakteristika ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Didžiosios Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vidutinės Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Kai kurios mažos Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vandens maršrutai už Respublikos ribų ⚬ Vandens turizmo renginiai ⚬ Priedai ⚬ Literatūra