Vandens turizmo maršrutai. Didžiosios Lietuvos upės

VANDENS TURIZMO MARŠRUTAI

Didžiosios Lietuvos upės (Q>20 m³/s)

Nemunas
Nemunas - ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos ir Baltijos jūros baseino upė. Respublikoje yra pusė Nemuno ilgio (472 km) - vidurupis (iki Kauno) ir žemupys. Vidurupyje slėnys gilus, srovė vidutinė.
Prie Kauno Nemunas patvenktas HE užtvanka. Patvanka, vadinama Kauno mariomis, siekia Birštoną. Nemuno žemupys - nuo Kauno iki deltos. Čia upės tėkmė lėtesnė, vaga platesnė, krantai žemesni. Nemunas įteka į Kuršių marias plačiai išsišakojusia delta. Vandens turistai labiau mėgsta Nemuno vidurupį, kur gražesni gamtovaizdžiai, mažiau kliūčių plaukti. Žemupyje kelionę truputį komplikuoja laivų navigacija, vyraujantys priešiniai vakarų vėjai. Tačiau pakrantėse daug įdomių istorijos, architektūros paminklų.
Nemunu galima plaukioti įvairiais turistiniais laiveliais. Kelionei Kauno mariomis tinkamiausia baidarė.
Nemunu keliauti patogu nuo Druskininkų, į kuriuos galima atvažiuoti autobusu arba traukiniu (iš Vilniaus). Pradėję kelionę Kaune, nuplauksite iki Kuršių marių. Tačiau reikia žinoti, kad Lietuvos turizmo federacijos prezidiumo nutarimu saugumo sumetimais draudžiama turistiniais laiveliais plaukti per Kuršių marias.
Norintys nuplaukti visu Nemunu jo aukštupį gali pasiekti geležinkeliu iš Vilniaus (Minskas - Dzeržinskas - Negorelojė), toliau automobiliu iki Zabolotės (25 km). Kelionę baidare galima pradėti nuo Zabolotės tilto, esančio 7 km nuo Nemuno versmių.
Merkys
Tai viena iš populiariausių upių tarp Respublikos vandens turistų. Kelionių mėgėjus vilioja skaidrus, neužterštas vanduo, miškingos pakrantės. Lengvais laiveliais, baidarėmis galima plaukti nuo Tabariškių (182 km) lietingu periodu. Sausą vasarą rekomenduotina žygį pradėti nuo Jašiūnų (144 km).
Ties Baltosios Vokės gyvenviete (119 km) Merkys patvenktas užtvanka, kuri nukreipia didžiąją dalį Merkio vandens į Merkio - Vokės kanalą. Žemiau užtvankos 6 km seklioje vagoje yra daug medžių užvartų, užkamšų. Sausą vasarą šį ruožą įveikti gan sunku.
Toliau įsilieja keletas intakų, Merkio vandeningumas padidėja. Ties Valkininkais įteka didelis intakas Šalčia (89 km). Merkys vėl tinka kelionei visomis plaukimo priemonėmis. Jei iki Merkio turistams patogiau vykti traukiniu, rekomenduojame kelionę pradėti nuo Pamerkio kaimo (7 km), kur stoja Vilniaus - Varėnos krypties dyzeliniai traukiniai.
Merkio tėkmė negreita, kliūčių beveik nėra, tik žemiau kairiojo intako Ūlos žiočių yra keletas sraunių rėvų. Todėl ši upė labai patogi poilsio, šeimos turizmui.
Merkys įteka į Nemuną ties Merkine.
Neris
Tai antra pagal dydį Lietuvos upė, didžiausias Nemuno intakas. Neries ištakos yra Baltarusijoje, netoli Begomlio miesto. Baltarusiai Nerį vadina Vilija.
Kelionę Vilija - Nerimi pradėkite nuo rajono centro Vileikos (403 km), į kurį galima atvažiuoti traukiniu. Ties Vileika upė patvenkta 12 m aukščio užtvanka.
Vilija - Neris gana vandeninga, tinka kelionei įvairiomis plaukimo priemonėmis. Nuo 235 km upė teka Lietuvos teritorija, vingiuoja per Nemenčinę, Vilnių, Grigiškes, Jonavą ir susilieja su Nemunu Kaune.
Neries tėkmė vidutinė (iki 4-6 km/val), kliūčių beveik nėra. Slėnys siauras, pakrantės gražios, apaugusios miškais, nemažai gerų vietų stovyklavietėms. Vandens maršrutas Nerimi jungia du didžiuosius Lietuvos miestus - sostinę Vilnių ir Kauną. Tačiau vandens turistai nelabai mėgsta Nerį, nes žemiau Vilniaus upės vanduo smarkiai užterštas. Pastačius valymo įrenginius ties Vilniumi, padėtis turėtų pagerėti.

Žeimena
Žeimena gan populiari tarp vandens turistų. Jos vanduo švarus, tėkmė lėta, be kliūčių, pakrantės miškingos. Ilgas Žeimenų ežeras, iš kurio išteka Žeimena, pertakais sujungtas su ežerais, kurių dauguma yra „Aukštaitijos" nacionalinio parko teritorijoje (Lūšio, Dringio, Baluošo, Tauragnų ir kt.). Dėl ežeringo aukštupio Žeimenos nuotėkis per metus mažai keičiasi. Keliauti šia upe galima visomis plaukimo priemonėmis. Pradėti kelionę galima įvairiose vietose. Dažniausiai turistai pradeda žygį Palūšėje (yra turizmo bazė), Lūšio ežero pakrantėje.
Prie upės privažiuoti patogu Vilniaus - Ignalinos geležinkeliu, kuriuo galima atvykti arba išvykti iš kiekvieno maršruto taško. Žeimena įteka į Nerį 16 km aukščiau Nemenčinės. Jei toliau keliausite Nerimi, nuplauksite ir iki Kauno.
Šventoji
Tai bene ilgiausia upė, visa tekanti Lietuvos teritorijoje. Aukštupyje Šventoji teka per daugybę ežerų, jos versmėmis gyvi Samanio ir Beržinio ežerėliai netoli Dūkšto. Upės nuotėkis per metus mažai keičiasi. Tačiau atskiruose ruožuose jis priklauso nuo Antalieptės HE ir Kavarsko siurblinės darbo. Ties Kavarsku dalis Šventosios vandens dirbtiniu kanalu nukreipiama į Nevėžį. Todėl sausringą vasarą, tuo metu, kai elektrinė nedirba, o siurblinė veikia, upės ruožai žemiau Antalieptės ir Kavarsko labai nusenka. Taigi plaukiant reikia derintis prie minėtų jėgainių darbo.
Be minėtų dviejų jėgainių bei keleto išgriautų buvusių malūnų užtvankų, Šventojoje pasitaiko pavienių akmenuotų rėvų. Todėl, pasirinkus šį pažintiniu požiūriu įdomų maršrutą, keliauti geriausia su turistine baidare.
Šventosios aukštupyje kelionę pradėti galima Luodžio ežeru nuo Salako miestelio. Upės ruožu aukščiau - tarp Dūkšto ir Luodžio ežerų - sausą vasarą sunku plaukti. Žemiau keliauti galite pradėti arba nuo Dusetų, arba nuo Užpalių, arba nuo Anykščių - Svėdasų kelio tilto, arba nuo Kavarsko ir t. t.
Nevėžis
Nevėžio tėkmė lėta, vanduo nelabai švarus, nes jį teršia Panevėžio ir Kėdainių įmonės. Pakrantės labai gyvenamos, miškų nedaug, kraštovaizdis monotoniškas. Todėl vandens turistai Nevėžiu keliauja retai, daugiausia tik pažintiniais tikslais.
Kadangi Nevėžio aukštupyje ežerų nėra, jo nuotėkis per metus smarkiai keičiasi. Nemažai upės vandens suvartoja pramonė. Į Nevėžį dirbtiniais kanalais teka Šventosios ir Lėvens vandenys.
Kelionę šia upe galite pradėti ties Kavarsku. Toje vietoje dalis Šventosios vandens nukreipiama į Nevėžį Pienės upelio vaga. Kanalizuotas ruožas (30 km) tęsiasi iki Miežiškių.
Nevėžio žemupys nuo Babtų iki žiočių primena kanalą - čia srovės beveik nėra (nuolydis siekia 0,06 m/km). Pagrindinės upės kliūtys: apgriautos buvusių jėgainių užtvankos, Panevėžio vandens saugyklos 6 m aukščio užtvanka, seklios brastos ir t. t. Plaukti geriausia baidare.
Šešupė
Šešupės ištakos Lenkijoje. Upės baseine ežerų mažai, todėl jos nuotėkis nedidelis (nors pati upė palyginti ilga) ir smarkiai svyruoja įvairiu metų laiku. Šešupės slėnys negilus, pakrantėse miškų nedaug, aplinkui dirbama žemė.
Upėje kliūčių nedaug. Pasitaiko išgriautų užtvankų liekanų, seklių brastų. Šešupė žemiau dešiniojo intako Jotijos žiočių teka RTFSR Kaliningrado srities teritorija. Įteka į Nemuną.
Keliauti Šešupe galima nuo nedidelio miestelio Liubavo, esančio netoli sienos su Lenkija. Plaukti geriausia baidare. Šešupė tinka I s. k. maršrutams.
Jūra
Tai dešinysis Nemuno intakas, tekantis nuo Žemaičių aukštumos, todėl jos nuolydis pastebimai didesnis (žr. 7 lentelę). Jūros baseine nėra ežerų, čia iškrinta daugiau kritulių (vidutiniškai per metus 750-800 mm, o Respublikos vidurkis - 600 mm). Smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių.
Aukštupyje slėnys lėkštas, o žemiau dešiniojo intako Letauso upė pradeda leistis nuo Žemaičių aukštumos, slėnys palengva gilėja, krantai vietomis skardingi.
Jūros aukštupio ir vidurupio nuotėkis nėra didelis. Jį smarkiai (beveik dvigubai) papildo dviejų didesnių intakų - Akmenos ir Šešuvies - vandenys.
Kadangi Jūroje yra kliūčių, būdingų II s. k. maršrutam (akmenuotos rėvos, išgriautų užtvankų slenksčiai), plaukti ja rekomenduojama tik pradinį patyrimą turintiems vandens turistams. Geriausia plaukti baidare, kai vanduo pakyla, tinka ir pripučiamosios valtys.
Aukštupyje kelionę patogu pradėti nuo Rietavo. Čia yra kanalizuotas upės ruožas. Tauragėje Jūra patvenkta 3 m aukščio užtvanka, kurios patvanka tęsiasi 6 km. Žemiau Šešuvies žiočių (36 km) srovė sulėtėja, slėnys išsiplečia, Jūra lėtai srūva į Nemuną.
Minija
Ši upė vandens turistams yra bene geriausiai pažįstama. Minija jau senokai įrašyta į II s. k. sąjunginių etaloninių maršrutų sąrašą. Jos populiarumas dar vis neblėsta.
Tai didžiausia Vakarų Žemaitijos upė, paskutinis Nemuno intakas. Minijos baseine ežerų mažai, nuolydis gan didelis, o podirvis visai nelaidus vandeniui. Todėl jos režimas labai nepastovus - upė dažnai smarkiai nusenka, o po didesnių liūčių jos nuotėkis trumpai gali padidėti net 40 kartų.
Aukštupyje kelicnę pradėti patogiausia nuo Plungės - Žarėnų kelio tilto ties Keturakiais (180 km). Įdomiausias 81 km ilgio Minijos ruožas tęsiasi iki dešiniojo intako Salanto. Šioje atkarpoje (i_vid. 1,25 m/km) yra daug kliūčių - išgriautų jėgainių užtvankų, slenksčių, akmenuotų rėvų, didelių akmenų, užvartų, užkamšų, staigių posūkių. Upės slėnys siauras, pakrantėse nemažai miškų.
Įdomiausia vieta - Dyburių kilpa, kur upė teka panašiu į kanjoną slėniu, o vagoje daug akmenuotų rėvų, slenksčių. Čia, 4 km ruože, upė krinta 9 m.
Aišku, šis maršrutas tinka tik paprastesnių kelionių patyrimą turintiems vandens turistams.
Žemiau Salanto žiočių upė baigia leistis nuo Žemaitijos aukštumos. Srovė sulėtėja, kliūtys išnyksta, slėnys platėja. Kelionė gana monotoniška. Žemiau Veiviržo intako (21 km) Minijos slėnys išnyksta, krantai labai žemi, upė įteka į Nemuno deltos lygumą. Minijos žemupio atkarpa žemiau Kintų - Rūgalių - Šilutės kelio tilto priklauso Nemuno deltos botaniniam zoologiniam draustiniui, kuriame lankytis galima labai ribotai.
Venta
Venta savo vandenis plukdo nuo Žemaitijos aukštumų per Latviją ir įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu. Taiviena iš didžiausių Žemaitijos upių. Jos aukštupyje mažai ežerų. Panašiai kaip ir Minijos, jos nuotėkis per metus smarkiai svyruoja.
Aukštupyje kelionę galima pradėti nuo Užvenčio - Pašilėnų - Kuršėnų kelio tilto per Ventą. Iš pradžių upė siaura, sekli, tėkmė greita. Tačiau, įsiliejus keletui intakų (Knituoja, Ušna, Varmė, Šatrija), Ventos nuotėkis padidėja kelis kartus, srovė sulėtėja, ir kelionė darosi monotoniška.
Ventos tėkmė lėta. Tik jos atkarpos tarp Ringuvos ir Suldupio intakų (apie 30 km) nuolydis didesnis, pasitaiko akmenuotų rėvų, slenksčių. Sis ruožas tinka II s. k. maršrutams. Kituose ruožuose kliūčių nėra (išskyrus išgriautas ar dar tebesančias jėgainių užtvankas).
Dažnai turistai kelionę Venta pradeda nuo Kuršėnų miestelio, į kurį galima atvykti autobusu arba traukiniu (į Pavenčius).
Mūša
Mūša priklauso Dauguvos upės baseinui.
Ji išteka iš pelkių Joniškio rajone ir, išrietusi ilgą lanką (tekėjimo kryptį pakeičia nuo pietryčių į šiaurės vakarus), Latvijoje, ties Bauske, susilieja su Nemunėliu (latviai vadina Memele), toliau virsta Lielupe.
Upės nuolydis nėra didelis. Ji neturi didesnių maitinamųjų šaltinių, teka daugiausiai nelaidžiu gruntu. Vasarą Mūša smarkiai nusenka, vaga apželia žolėmis. Per pavasario polaidį arba vasarą po didesnių liūčių upė greit ištvinsta. Slėnys lėkštas. Prie Mūšos miškų mažai.
Pagrindinės kliūtys - buvusių jėgainių išgriautos užtvankos, pavienės sraunumos, seklios brastos. Kelionę galima pradėti nuo Petrašiūnų (214 km), kur upę kerta Pakruojo - Linkuvos plento tiltas. Plaukti geriausia baidare.
Nemunėlis
Tai didžiausias Mūšos intakas Lietuvos šiaurėje. Nemaža jo atkarpa teka Lietuvos - Latvijos siena per patį šiauriausią Lietuvos tašką - Aspariškius. Upės nuolydis nedidelis, ramią tėkmę paįvairina nedidelės sraunumos, išardytos buvusių vandens malūnų užtvankos. Nuotėkis per metus smarkiai svyruoja. Vasarą upė nusenka, vaga užželia vandens augmenija.
Vasarą keliauti galima nuo Vyžuonos intako žiočių (139 km), pavasarį - nuo Kazliškio arba Panemunio. Žygį baigti patogu Bauskėje (Latvijoje), iš kur važinėja autobusai net į Kauną. Atstumas (nuo Kazliškio iki Bauskės) ir kliūčių pobūdis visai tinka I s. k. maršrutui. Plaukti geriausia baidare. Upės pakrantėse yra nemažai kultūros ir gamtos paminklų.

VANDENS TURIZMO MARŠRUTAI

Didžiosios Lietuvos upės (Q>20 m3/s)

Didžiosios Lietuvos upės (Q>20 m³/s)