Kaip keliauti? Pirmoji medicinos pagalba

TURISTO HIGIENA IR PIRMOJI MEDICINOS PAGALBA

Pirmoji medicinos pagalba

Būdingos irklavimo traumos: delnų nutrynimai (kad jų nebūtų, reikia tepti odą silikoniniu tepalu, vazelinu, glicerinu arba mūvėti pirštines), šlaunų viršutinių paviršių įdrėskimai ir nutrynimai (taip neatsitiks, jei trumpai kirpsitės rankų nagus), sėdmenų nutrynimai.
Turistai turi žinoti, kaip elgtis įvairių nelaimių atvejais.
Pagalba skenduoliui. Ištraukus iš vandens skenduolį, reikia tuojau pat paguldyti kniūpsčią sau ant kelio taip, kad krūtinė ir veidas būtų ant žemės. Kelis kartus spūstelėkite nugarą - taip vanduo pašalinamas iš plaučių ir skrandžio. Paskui nukentėjusįjį guldykite ant šono, pirštu išvalykite žemes iš burnos ir nosies. Po to guldykite ant nugaros, po ja ir sprandu pakiškite susuktą drabužį taip, kad būtų pakelta krūtinė ir atloštas viršugalvis atgal (tada plačiausiai atsiveria kvėpavimo takai). Prie kaklo ir ant krūtinės atsekite drabužius. Delnu uždenkite nukentėjusiojo burną, giliai įkvėpkite, burnaapžiokite nukentėjusiojo nosį, stipriai įpūskite jam oro. Jeigu nukentėjusiojo krūtinės ląsta pučiant neišsiplečia, matyt, užsikišusi jo nosis. Tada, spausdami pasmakrę, pražiodykite burną, užspauskite pirštais šnerves, pro pravirą burną stipriai įpūskite oro. Higienos sumetimais skenduolio burną ir nosį uždenkite marle. Per minutę darykite 16-19 įpūtimų (dažniau pūsti nepatartina). Taip tęskite pusę valandos ir ilgiau. Kartu darykite širdies masažą (geriau, kad darytų kitas žmogus): delną padėkite ant širdies ir energingai atlikite stumdymo smūgius 60 kartų per min. Jeigu širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą daro vienas žmogus, tai po 15 spaudimų į krūtinės ląstą reikia atlikti 3 dirbtinius įkvėpimus. Kai nukentėjęs pradeda kvėpuoti, tvarsčiu arba nosine palaikykite jo liežuvį (patempkite įkvepiant, atleiskite iškvepiant), kad jis neužkristų. Nukentėjusi šiltai apklokite. Jei būklė pablogės, duokite gerti valerijono lašų, truputį šilto vandens.
Mėšlungis. Dažniausiai sutraukia blauzdos mėšlungis (tai būdinga ypač vyresnio amžiaus žmonėms). Priežasčių daug: nervų, sąnarių ligos, diabetas, alkis, alkoholizmas, apsinuodijimas, blauzdos raumens pertempimas, išsekimas, jaudinimasis, įtemptas dėmesys, išgąstis, ilgalaikė sėdimoji kūno padėtis ir kt.
Jeigu kojos mėšlungis ištiko vandenyje, verskitės ant nugaros. Jeigu laikotės ant vandens (pvz., su saugos juosta arba liemene), sutrauktą raumenį energingai braukykite, dar geriau skaudamos kojos kulnu trumpai, bet stipriai spustelkite kitos kojos pėdą (ją stumkite).
Profilaktiškai gerkite kalcio laktato tabletes, valgomąją druską. Valgykite daug sūrio, aliejaus. Pratinkitės per šiltai neapmuturiuoti kaklo.
Bendras sušalimas. Požymiai: nuovargis, apatija, mieguistumas, išbalusi oda, jos nejautrumas, jėgų netekimas. Sušalusį žmogų guldykite palapinėn, delnu trinkite kūną, ypač galūnes, minkšta vilnone medžiaga arba vata. Prieš masažą savo rankas ir nukentėjusiojo galūnes nuvalykite spiritu. Duokite saldžios šiltos arbatos arba juodos kavos, gerai apklokite, šildykite jį savo kūnu.
Sausgyslių patempimas. Dažniausiai patempiamos riešo ir čiurnos sausgyslės. Juntamas aštrus skausmas. Patempta vieta greitai patinsta. Judinant skausmas didėja. Pirmoji pagalba: uždėkite šaltą kompresą ir subintuokite skaudamą vietą elastiniu tvarsčiu. Patemptą galūnę reikia laikyti pakeltą. Maždaug vieną parą stenkitės jos nejudinti.
Išnirimas. Išnirimai pasitaiko krintant arba susitrenkus. Pajusite stiprų skausmą, sumuštoje vietoje sutriks judesiai, sąnarys patins. Pirmoji pagalba: sutvarstykite išnirusią vietą, kad nejudėtų. Nukentėjusįjį gabenkite į gydymo įstaigą.
Sumušimai. Dažniausiai nukenčia kojos. Šaltas vanduo iš pradžių yra geriausia pirmoji pagalba. Paskui šaltu vandeniu sušlapinkite medžiagą ir dėkite ant sumuštos vietos (nuolat keiskite, kad neišdžiūtų). Nukentėjusiam reikia ramybės. Duokite 1 tabl. analgino arba amidopirino. Po dviejų trijų parų uždėkite šildomuosius kompresus, paskui lengvai masažuokite (prieš tai skaudamą vietą ir savo rankas nuvalykite spiritu).
Pavojingiausi yra galvos, pilvo ir lytinių organų sutrenkimai. Tokiais atvejais kreipkitės į gydytoją.
Kraujavimas iš nosies. Taip atsitinka susitrenkus galvą arba nosį, perkaitus galvai. Žmogų pasodinkite, atloškite galvą (draudžiama nukentėjusiam judėti arba nuleisti galvą), atsekite baltinius ir dėkite ant nosies šaltus kompresus. Guldyti kraujuojančio negalima, nes tuomet į galvą suplūs daugiau kraujo. Rekomenduojama 3-5 min. pirštais spausti šnerves.
Negilios žaizdos. Atplyšusį gabaliuką viršutinio odos sluoksnio nupieškite arba nukirpkite žirklėmis. Nelieskite pirštais žaizdos, nelaižykite kraujo, neplaukite žaizdos vandeniu, jodo skiediniu, neberkite antiseptinių miltelių, netepkite tepalu, tiesiai ant žaizdos nedėkite vatos. Geriausiai žaizda gyja, kai ją išplauna kraujas (jame yra mikroorganizmus naikinančių kūnelių), tada užsitraukia žaizdos kraštai, ant jų sudžiūva kraujas. Toliau žaizda gyja sausai. Prieš dėdami tvarstį, švariai nusiplaukite rankas. Sustabdyti mažą kraujavimą galite vandenilio peroksidu. Sustabdę kraujavimą (nedidelė žaizda pati nustoja kraujuoti), ant žaizdos dėkite baktericidinį leukopleistrą. Kad žaizdos kraštai suartėtų, pirma uždėkite ant sveikos odos lipnų kraštą, įtempkite (reikia žiūrėti, kad baktericidinė marlė patektų ant žaizdos) ir prispauskite antrą kraštą. Jeigu tokio pleistro neturite, ant žaizdos uždėkite keturlinką sterilią marlinę servetėlę, paskui ant jos priklijuokite kiek įtemptą paprastą pleistrą. Stenkitės, kad iš abiejų klijavimo pusių kyšotų servetėlės kraštai.
Jeigu neturite jokio pleistro, ant Servetėlės dėkite sluoksnį vatos, ant jo - marlinį tvarstį. Tvarstydami galūnes, neveržkite jų stipriai, nes sutriks kraujo apytaka. Negalima dėti pleistro tiesiai ant žaizdos, nes žaizda po juo nedžiūva ir dažniausiai supūliuoja.
Jei abejojate žaizdos dugno švarumu, jos kraštų nesutraukite. Ant žaizdos dėkite kompresą iš marlinės servetėlės, į kurią įvyniota vata. Servetėlės kraštus tvirtinkite prie sveikos odos pleistro juostelėmis. Ant skaudamos kūno dalies (arba kompreso) užmaukite tinklinį trikotažo tvarstį. Jo numeris rodo jo plotį centimetrais. Pirštams tinka 2,3, plaštakai, riešui, dilbiui, keliui, pėdai - 5,7, pečiui, šlauniai - 10,15 numeriai. Šis tvarstis tamprus, jis siaurėja trumpėdamas, todėl jo gabalas turi 2-3 kartus viršyti norimo tvarsčio ilgį. Prieš užtraukdami tokį tvarstį, surinkite jį kaip maunamą kojinę, maksimaliai ištampykite į plotį ir užmaukite. Jeigu tinklinį tvarstį maunate ant piršto, tai vieną jo galą suriškite (bus tarsi maišelis). Taip pat gaminami elastiniai tinkliniai vamzdiniai tvarsčiai. Jų numeracija kitokia. Tvarstis Nr. 1 suaugusiems skirtas pirštams, Nr. 2 - plaštakoms, dilbiams, žastams, pėdoms, alkūnės, riešo, čiurnos sąnariams, Nr. 3 ir Nr. 4 - dilbiams, žastams, blauzdoms ir kelio sąnariams, Nr. 5 ir Nr. 6 - galvai, šlauniai, Nr. 7 - krūtinei, dubeniui. Toks tvarstis geresnis už marlinį, nes galima laisvai lankstyti sąnarius, be to, juo galima naudotis ekonomiškai.

Vandens kelionėse tvarstis kartais sušlampa, todėl žaizda gali supūliuoti. Taigi, kai žaizda stipriai sudžiūva (per 4-12 ir daugiau vai.), tvarstį reikia nuimti (jei jis pridžiūvo, sudrėkinti vandenilio peroksido tirpalu), o šašą ir odą aplink jį reikia patepti klijais. Jeigu žaizda drėgna, klijuoti negalima, reikia dar kartą sutvarstyti. Klijuojame plastubolu, lifuzoliu arba bumetoliu. Jie parduodami balionėliais su purkštukais (aerozolis). Sudžiūvusi klijų plėvelė yra permatoma, todėl galima stebėti žaizdos būklę; po: 7-10 dienų plėvelė nusilupa pati. Nedidelę žaizdą (sudžiūvusią) patogu tepti furaplasto su perchlorvinilu arba Školnikovo klijais. Tinka BF-6, gumos klijai, taip pat kaučiuko, tačiau kasdien reikia klijuoti iš naujo, nes jie atšoka.
Supūliavus žaizdai, pūlius lengvai išspauskite, žaizdą nuplaukite vandenilio peroksido tirpalu, patepkite sintomicino emulsija. Jeigu pakyla temperatūra, gerkite streptocidą, tetracikliną arba chlortetraciklino hidrochloridą po 1 tabl. 6 kartus per dieną.
Vabalo, erkės įkandimas. Įsisiurbusią į kūną erkę patepkite vazelinu arba kitokiais riebalais. Po 10-15 min. juos nubraukite sausu skudurėliu. Profilaktiškai apžiūrėkite visą kūną.
Jeigu įgėlė bitė, širšė, vapsva, ištraukite geluonį (širšė geluonies nepalieka), išspauskite pirštais iš žaizdelės nuodus. Kai kurie žmonės labai jautrūs šiam nuodui (valgant kriaušę, jos skylėje esanti širšė gali įgelti į liežuvį; sutinus gomuriui, žmogus gali net mirti). Erkės, bitės, gylio, uodo ir kitų vabzdžių įgeltą vietą tepkite amoniako, jodo tirpalu arba drėkinkite muilu. Keletą valandų ant įkąstos vietos laikykite šaltą daiktą. Kremu „Taiga" arba tirpalu „Deta" (arba kitokiais) patepkite atviras kūno vietas (saugokite akis!), ir dvi tris valandas uodai nekąs. Uodo įkąsta vieta paprastai patinsta, niežti. Jos negalima kasyti. Kad mažiau niežėtų, išgerkite 1/2-1 tabletę dimedrolio.
Gyvatės įgėlimas. Įgėlus gyvatei, negalima bėgti ar greitai judėti. Virš žaizdos užveržkite timpą. 15-20 min. siurbkite burna nuodus (išspjaukite) arba dėkite taurę, paskui žaizdelę patepkite jodu ar spiritu, uždėkite kalio permanganate sumirkytą tvarstį. Įgelta vieta turi būti imobilizuota, ligonis turi gulėti, gerti daug šilto vandens arba pieno. Nukentėjusįjį kuo greičiau gabenkite į gydymo įstaigą.
Akies svetimkūniai. Dažniausiai į akį pakliūva dulkių, muselių, uodų. Jei jie palindo po viršutiniu voku, kairės rankos nykščiu ir smiliumi suimkite nukentėjusiojo viršutinį voką, paprašykite jo žiūrėti žemyn, dešinės rankos smiliumi paspauskite ties viršutinio voko pagrindu, o kairės rankos pirštais jį išverskite.
Svetimkūnį galima pašalinti drėgnu marlės gabalėliu. Jei jis pakliuvo po apatiniu voku, kairės rankos nykščiu patempkite apatinį voką žemyn ir svetimkūnį ištraukite šaltame virintame vandenyje suvilgytu marlės gabalėliu arba drėgnu ant degtuko apvyniotu vatos gumulėliu.
Ausies svetimkūniai. Į ausį gali patekti vabalėlių. Nukentėjęs turi atsigulti ant šono, į ausį jam prilašinkite pipete daug virinto šalto vandens. Po 3-4 min. reikia apsiversti ant kito šono ir 10-20 min. pagulėti. Šią procedūrą pakartokite du tris kartus.
Pirmoji pagalba nukentėjusiems nuo žaibo. Nukentėjęs dažniausiai būna be sąmonės. Paguldykite jį sausesnėje vietoje ant nugaros, veidą apšlakstykite šaltu vandeniu, padarykite dirbtinį kvėpavimą.
Nudegimai. Oda nudega nuo aukštos temperatūros, saulės spindulių ir chemikalų. Nudegimai būna trijų laipsnių. Pirmo laipsnio - pažeista oda parausta, antro laipsnio - nudegimo vietoje atsiranda pūslių, trečio laipsnio - apmiršta oda ir net giliai esantys audiniai. Nudegus didesnį odos paviršių, gali pakilti temperatūra, pradėti pykinti, atsirasti vėmimas, galvos skausmai, nusilpti širdies veikla.
Pirmo ir antro laipsnio nudegimų vietas 15 min. drėkinkite šaltu vandeniu. Pirmo laipsnio nudegimo vietą dezinfekuokite spiritu, odekolonu, paskui patepkite vazelinu, sviestu. Antro laipsnio nudegimus patepkite 1-5% sintomicino emulsija. Abiem atvejais dedamas sausas tvarstis. Pūslių pradurti negalima. Trečio laipsnio nudegimų vietų nedezinfekuojame ir netepame, reikia tik steriliai sutvarstyti, nukentėjusįjį tuoj pat nuvežti į gydymo įstaigą. Jei nudegimo plotas didelis, profilaktiniais sumetimais duokite išgerti arbatos ir skausmą mažinančių vaistų - 1-2 tabletes amidopirino arba analgino.
Vandens turistai gali kelionėje susirgti ar šiaip sunegaluoti. Toliau suminėsime dažniau pasitaikančias bėdas.
Dantų skausmai. Ant skaudamo danties padėkite vatos, sumirkytos dantų lašais. Jei jų nėra, galite duoti 1-2 tabl. amidopirino arba analgino, o nakčiai - 1/2-1 tabl. dimedrolio. Jeigu dantenos prie skaudamo danties patinsta, ligoniui duokite kas 4-6 vai. po tabl. penicilino ir palydėkite jį pas dantų gydytoją.
Galvos skausmas. Jis gali būti įvairių ligų simptomas, taip pat atsirasti pavargus, perkaitus ir pan. Sergančiam duokite 1 tabl. amidopirino arba analgino. Jeigu per 4-5 vai. skausmas nedingsta, duokite dar vieną tabletę, pamatuokite temperatūrą. Jeigu temperatūra pakilo ir galva tebeskauda, ligonį palydėkite į gydymo įstaigą.
Kosulys. Pirmoji pagalba: 1/2-1 tabl. kodterpino, karštas pienas su medum. Jei temperatūra pakyla per 37 °C, ligonį palydėkite į gydymo įstaigą.
Gerklės skausmas, angina. Pirmoji pagalba: duokite 1-2 tabl. sulfadimezino, gerklę skalaukitedruskos, sodos arba furacilino tirpalu. Mentolo lašų įlašinkite į nosį, jei užpuls sloga. Angina dažnai kenkia širdžiai, todėl tuo metu venkite didelio fizinio krūvio. Įtarę, kad turistas serga angina (gerklės skausmas, aukšta temperatūra), gabenkite jį į gydymo įstaigą. Prieš tai duokite 1 tabl. penicilino.
Apsinuodijimas maistu. Požymiai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Ligoniui duokite išgerti 5-6 stiklines pasūdyto šilto virinto vandens, dirbtinai sukeikite vėmimą (nusikarpę nagus, giliai įkiškite du pirštus į gerklę). Duokite besalolo, patarkite 2-3 dienas laikytis dietos (neriebi košė, sultinys, kisielius). Draudžiama valgyti pienišką arba riebų maistą. Jeigu pakyla temperatūra arba išmatose atsiranda kraujo, reikia ligonį gabenti į gydymo įstaigą. Netekusį sąmonės gaivinkite kaip apalpusį. Paguldę ligonį, galvą būtinai pakreipkite į šoną, kad vemdamas neužspringtų.
Apalpimas. Požymiai: vos jaučiamas kvėpavimas, silpnas pulsas. Ligonis išblyškęs, veidas prąkaituotas, klaidžiojamas žvilgsnis. Apalpti galima staigiai sumažėjus kraujo kiekiui smegenyse, smarkiai kraujuojant, po stiprių išgyvenimų, smūgio į jautrias vietas, didelio pervargimo, alkio, troškulio ir t. t.
Ligonį paguldykite taip, kad galva būtų 30-40 cm žemiau negu kojos. Atsekite drabužius, duokite uostyti amoniako, veidą ir krūtinę šlakstykite šaltu vandeniu. Jei ligonis gali gerti, duokite kavos, kordiamino lašų, darykite dirbtinį kvėpavimą (jei silpnai kvėpuoja).
Šokas. Po sunkios traumos kartais įvyksta šokas. Požymiai: ligonis išblyškęs, prislėgta nuotaika, vos užčiuopiamas pulsas. Skausmą numalšins 1-2 tabl. amidopirino arba analgino. Jei ligonis kraujuoja, reikia nedelsiant kraujavimą sustabdyti. Prie kojų dėkite butelius su karštu vandeniu (apvyniokite rankšluosčiu, kad nenudegintų). Ligonį kuo greičiau gabenkite į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis ir organizmo perkaitimas. Jei ilgai būsite saulėje, gali ištikti saulės smūgis. Požymiai: į galvos smegenis priteka daug kraujo, todėl ima svaigti ir skaudėti galva, atsiranda silpnumas, kojų, nugaros skausmai, pykinimas, pradeda ūžti ausyse, patamsėja akyse, dusina, ligonis netenka sąmonės, jo temperatūra gali pakilti iki 40 °C. Perkaisti galima ne tik dėl aukštos temperatūros, bet ir nepalankiomis sąlygomis sunkiai fiziškai dirbant. Ištikus saulės smūgiui ar perkaitus, nukentėjusi perneškite į pavėsį, nuvilkite varžančius drabužius, paguldykite taip, kad galva būtų aukščiau negu visas kūnas, veidą ir krūtinę apšlakstykite šaltu vandeniu, ant galvos dėkite šaltus kompresus. Jei ligonis netenka sąmonės, duokite pauostyti amoniako, išgerti 15-20 valerijono lašų. Susilpnėjus ir suretėjus kvėpavimui, darykite dirbtinį kvėpavimą.
Radikulitas. Požymiai: stuburo diegliai, ypač pajudėjus. Nuo skausmo duokite 1 tabl. analgino, 1 tabl. dimedrolio. Ligonį apramins valerijono lašai. Mažiau gerkite skysčių. Gerkite B1 ir E vitaminus ir polivitaminus. Šildykite stuburą arba visas šiltai apsirenkite, apsiklokite. Jeigu radikulito kilmė infekcinė, gerkite po 0,2 g eritromicino (4 kartus per dieną valandą prieš valgį) arba natrijaus fuzidino (po 2 tabl. 3 kartus per dieną po valgio). Kol skauda, stenkitės kuo mažiau judėti. Praėjus aštriems skausmams, masažuokite nugarą, gulėdami ant nugaros, darykite mankštą, užsikabinę rankomis už medžio šakos (arba už nuožulnios plokštumos), tempkite stuburą. Venkite stovėti susilenkęs. Miegokite ant kieto gulto.