Turistinės baidarės. Bendri duomenys

TURISTINĖS BAIDARĖS

Bendri duomenys

Pagrindinis baidarių konstrukcijos skirtumas, palyginti su valtimis, - dengti galai (forpikas, achterpikas ir iš dalies kokpitas). Baidarėje irkluotojas sėdi veidu pirmyn ir irkluoja dvimenčiu irklu. Irkluotojas sėdi arti dugno, todėl baidarės svorio centras yra žemiau negu kitų tipų valčių. Baidarės yra gana stabilios, o dėl palyginti didelio ilgio ir pločio santykio - eikliausios iš visų turistinių laivelių. Baidares nesunku plukdyti prieš srovę, lengva nešti apeinant kliūtis. Be to, jos yra pakankamai talpios. Tinkamai paruoštomis baidarėmis galima plaukti įvairiais maršrutais - ir mažomis upėmis, ir atvirais vandenimis. Baidarė - viena iš populiariausių Respublikos vandens turizmo mėgėjų plaukimo priemonių.
Pagal konstrukcijos tipą baidarės skirstomos į neišardomas (dažniausiai medines), išardomas (karkasines su minkštu apvalkalu), karkasines pripučiamas (išardomas) ir pripučiamas.
Neišardomos baidarės vandens turizmui buvo taikomos jau seniau. Jos daugiausia fanerinės, gan sunkios. Jas gabenti reikia specialiu transportu.
Išardomos baidarės labiausiai paplito. Jos lengvesnės, o svarbiausia jas galima gabenti visuomeniniu transportu - autobusais, traukiniais, lėktuvais. Tokių baidarių dalys paprastai pakuojamos į du atskirus maišus, sveriančius po 10-22 kg. Ypač paplitusios dvivietės baidarės, jų žygio mantos svoris vienam dalyviui - vidutiniškai 40-55 kg. Jei neštume tokį svorį per du kartus (grįždami atgal), vandens žygiui galėtume parinkti maršrutų, nutolusių nuo kelių iki 30-40 km.
Mūsų Respublikoje iki vandens maršruto pradžios dažniausiai galima nuvykti visuomeniniu transportu. Kadangi baidarė - eikliausias turistinis laivas, nereikia stebėtis jos populiarumu.
Išardoma baidarė - iš atskirų strypų sudedamas karkasas su minkštu apvalkalu. Paprastai jo viršus būna brezentinis, o apatinė dalis, nuo bortų, - iš vandens nepraleidžiančio audinio su gumos arba polichlorvinilo sluoksniu.

Baidarės konstrukcija

1 pieš. Išnarstomos baidarės karkaso konstrukcija (suprastinta): 1 - forštevenis, 2 - midelveisas, 3 - španhautas (uždaras), 4 - bangolaužis, 5 - falšbortas, 6 - nugarėlė, 7 - španhautas (atviras), 8 - kilsonas, 9 - kilsono grandelės, 10 - sėdynėlė, 11 - borto sija, 12 - stringeriai, 13 - achterštevenis, 14 - vairo rumpelis, 15 - vairo plunksna, 16 - šturtrosai. Španhauttų elementai : 17 - bimsas, 18 - pusbimsis, 19 - pilersai

Sudėtingose kalnų upėse vandens turistams trukdo tai, kad sudedamų baidarių karkasas yra lengvai pažeidžiamas, be to, šiomis baidarėmis negalima vežti didelio svorio (sudėtingų kalnų upių aukštupiai dažnai būna gan toli nuo galinių transporto punktų). Todėl buvo susidomėta pripučiamomis plaukimo priemonėmis. Šiuo metu pradedantys vandens turistai į paprastus žygius vyksta dažniausiai baidarėmis, išmoksta jas valdyti, o į sudėtingas keliones dažnai leidžiasi pripučiamosiomis valtimis, katamaranais. Žinoma, sudėtinguose maršrutuose, kur yra ramaus vandens atkarpų (ežerų, užtvankų, patvankų), baidarė - pati geriausia plaukimo priemonė.
Išmokus plaukti baidare, kurios valdymo technika yra gana sudėtinga ir įvairi, bus nesunku priprasti ir prie pripučiamų plaukimo priemonių.
Vandens turizmo mėgėjai, kurių nepatenkina pramonės gaminamos baidarės, pastaraisiais metais patys pradėjo dirbdintis išardomas karkasines pripučiamąsias baidares. Jos yra mažesnės, lengvesnės, su pripučiamais bortais. Tokiais laiveliais patogu mokytis vandens slalomo technikos elementų, rungtyniauti vandens turizmo technikos varžybose. O gerai techniškai pasirengus, galima vykti ir į bet kokį turistinį žygį. Prie tokių baidarių galima priskirti ir TSRS pramonės gaminamą "Katran" tipo karkasinę pripučiamąją baidarę.
Pripučiamąsias baidares gamina Tarybų Sąjungos pramonė. Jų charakteristikos ne prastesnės už karkasinių baidarių (žr. 1 lentelę). Pripučiamosios baidarės yra lengvesnės, pigesnės, patikimesnės.