MARŠRUTO KLIŪTYS
Bangos. Ežeruose bangos ritasi pavėjui, tačiau sekliose pakrantėse jos pasisuka lygiagrečiai kranto linijai. Upių sraunumose susidaro stovinčios bangos. Kuo stipresnis srautas, tuo jos aukštesnės. Jos būna paprastai statmenos srovės krypčiai. Bangos, kurių žingsnis (atstumas tarp gretimų bangų viršūnių) yra keletą kartų didesnis už jų aukštį, dažniausiai būna švelniai suapvalėjusios. Plaukdamas per jas, laivas tik truputį nukrypsta nuo kurso, Bangos, kurių žingsnio ir aukščio santykis mažesnis kaip 2, paprastai ima lūžti - susidaro aštri viršūnė, nulinkusi bangos sklidimo kryptimi (stovinčių bangų, - prieš srauto kryptį). Visos plaukimo priemonės tokias bangas kerta panirdamos tuo giliau, kuo didesnis jų greitis. Kuo mažesnis laivo greitis, tuo daugiau jis nukrypsta nuo kurso. Baidarės ar medinės valtys, nukrypusios nuo kurso ąnt vienos bangos, į kitą gali pakliūti išilgai jos ir būti lengvai apverstos. Todėl per lūžtančias bangas plaukiame tik statmenai joms, Jei bangos viršūnė ne itin aštri,nuo statmenos krypties galima nukrypti iki 30°. Pripučiamosios valtys po lūžtančiomis bangomis panyra labai mažai, todėl joms gresia pavojus apvirsti per skersinę savo ašį.
26 pieš. Kliūtys: I - bangų sklidimas ežere, II - viražas, III - rėva, IV - rumbas, V - slenkstis (a - planas, b - pjūvis), VI - krioklys (pjūvis), VII - akmuo (a - planas, b - pjūvis)
Viražai. Upės posūkyje pagrindinė srovė iš inercijos būtinai pasiekia išorinį posūkio krantą. Stiprus srautas, atsimušęs į krantą, sudaro gana pavojingą kliūtį - prispaudą: viršutinis vandens sluoksnis suformuoja stovinčias bangas įstrižai srauto atstojamosios upės paviršiuje, o apatinis palei krantą neria gilyn sraigtiniu judesiu. Viražo gale, kur srautas nutolsta nuo kranto, paprastai būna įstrigę keletas didelių akmenų (jei srautas silpnas, tai nors kerplėšų), kurių srovė nepajėgia toliau nunešti. Jei viražas didelis, visoms plaukimo priemonėms (net plaustui) yra pavojus apvirsti, todėl patartina plaukti kuo arčiau vidinio posūkio kranto, spaudžiantis prie pat akmenų, kurie ten sudaro dideles seklumas. Baidarės viražus dažniausiai perplaukia teigiamu greičiu. Viražo gale jos vis dėlto patenka į srautą ir bando iš jo išplaukti vidinio kranto link. Reikia stengtis iš srauto į ramų vandenį neplaukti per daug dideliu kampu: baidarės galą neša srautas, o priekis sustoja ramiame vandenyje, todėl baidarė staigiai suka prieš srovę, virsta. Mažesniuose viražuose, kuriuose prie vidinio kranto seklumos didesnės, stovinčios bangos nesusidaro, galima plaukti ir neigiamu greičiu. Plaustininkai, stengdamiesi po viražo laiku grįžti į pagrindinę srovę (toliau - priešingos krypties viražas!), prie vidinio kranto spaudžiasi tik itin staigiame viraže.
Rumbai. Tai sąnašų kilmės seklumos, išsidėsčiusios įstrižai upės, toje vietoje, kur pagrindinis srautas krypsta nuo vieno kranto į kitą (srautui tekant įstrižai upės, jo skerspjūvis labai padidėja, greitis staigiai sumažėja, ir šioje zonoje susikaupia srauto velkami nešmenys). Rumbuose yra vienas (dažniausiai centre) arba keli (dažniausiai pakrantėse) latakai - gilesnės vietos, per kurias persirita daugiausia vandens. Latakai susiformuoja skersai rumbo (įstrižai upės). Pasitaiko ir aukšto pylimo formos rumbų (iki 2 m). Plaukiant per rumbą, reikia ieškoti jo latakų ir labai ryžtingai sukti į juos, nes pavėlavus vanduo nuneša į seklumą, kuria jis teka nors ir plonu sluoksniu, bet labai dideliu greičiu.
Rėvos. Tai upės atkarpos su padrikais rieduliais. Tarp akmenų įsisukusios stipresnės srovės tuojau pat atsitrenkia į kitus akmenis. Stovinčios bangos ritasi įvairiomis kryptimis, kryžiuojasi. Rėvoje upė nepajėgia pagilinti akmenuoto dugno, todėl bando praplėsti krantus, kuriuos paplovus į vagą rieda nauji akmenys. Žiūrint į sudėtingą rėvą nuo kranto, dažnai atrodo, kad perplaukti ją neįmanoma. Tačiau plaukiant paaiškėja, kad ten drąsiai galima improvizuoti, manevruoti tarp akmenų, nes jie nuolat stabdo srovės greitį. Aišku, reikia gerai valdyti plaukimo priemonę ir itin greitai orientuotis. Plaukiant neleistina ieškoti geresnio varianto - reikia sukti pirmu pastebėtu tinkamu keliu.
Slenksčiai. Tai upės atkarpos, kuriose akmenys ar uolos suformuoja stiprias sroves su tvarkingomis stovinčiomis bangomis. Būdingas slenksčių bruožas - šalia stiprių srovių paprastai būna ir griežtai apibrėžti ramaus vandens ar net priešingos tėkmės plotai. Slenkstis prasideda staiga (iki 45°) vandens nuopyla su vienu ar keliais lygaus paviršiaus didelio vandens greičio trikampiais (vadinamaisiais liežuviais), žemiau kurių viršūnės stūkso stovinčios bangos. Srovės stiprumas ir bangų aukštis tiesiog proporcingi vandens lygių skirtumui aukščiau ir žemiau nuopylos. Aukščiausia banga beveik lygi šiam skirtumui. Daugiapakopiame slenkstyje nuosekliai eina kelios nuopylos su savo liežuviais ir stovinčiomis bangomis. Stiprios srovės slenkstyje ilgai laikosi, kol galų gale į ką nors atsimuša: į akmenų virtinę, uolą, krantą arba pasiekia kitą nuopylą. Plaukimo slenksčiu variantą lemia tai, kuria srove (jei yra kelios paralelios srovės) plauksim, į kurį trikampio šoną suksim ir kurioje srovės vietoje iš jos išplauksim, kad neatsitrenktume į akmenis, kuo trumpiau plauktume per stovinčių bangų viršūnes ir, išsukdami iš srovės, neapsiverstume (pastaroji problema jaudina tik baidarininkus). Baidarininkai, ypač gerai valdantys laivą, kartais iš srovės išplaukia darydami 180° posūkį: tokį manevrą galima atlikti trumpesnėje srovės atkarpoje.
Kriokliai. Tai kliūtys, su kuriomis susidūrusi srovė krinta staigiai (krintančios srovės paviršius su horizontale sudaro didesnį negu 45° kampą). Po krioklio stovinčių bangų nebūna, nes visa srovė nueina gilyn, po vandeniu, kartu įsiurbdama ir dalį paviršiaus vandens. Todėl žemiau krioklio srovė vandens paviršiumi dažnai teka krioklio link. Paprastus krioklius (kritimas tiesus, nėra išsikišusių uolų) baidarės perplaukia, jei jų aukštis neviršija 1,5 m, o plaustai, pripučiamieji laivai - ir didesnius. Plaukti reikia statmenai krioklio frontui. Kuo didesnis greitis ir inercija, tuo daugiau galimybių žemiau krioklio sėkmingai įveikti priešpriešinę srovę. Baidarės priekis ir galas turi būti lengvi, kadangi priekis neria gilyn leidžiantis, o galas - kai ant jo krinta krioklio srovė. Plaukiant baidare per krioklį (arba slenkstį), kai plūsta spiralės pavidalo arba krioklio atžvilgiu įstriža srovė, reikia nujausti baidarės pasvirimo ir plaukimo krypties kampą srovės atžvilgiu, kad galima būtų kompensuoti sukamąjį srovės poveikį.
Pavieniai akmenys - kliūtis, kurią, priklausomai nuo aplinkybių, galima įveikti labai įvairiai. Jei akmuo kyšo iš vandens, jį reikia aplenkti (katamaranu dar galima „apžergti"), tačiau, kai per akmenį ritasi srovė, reikia spręsti, kas šioje situacijoje geriau: aplenkti manevruojant ar peršokti per jį. Jei prie akmens srovė silpna, virš jo nesusidaro ryškesnių gūbrelių, už jo nėra būdingos duobės, tai pastebėti jį galima tik priartėjus. Be to, kai srovė silpna, akmuo dažnai būna mažai nušlifuotas, todėl pavojingas. Jei, pastebėję jį, nespėjate aplenkti, bent sumažinkite greitį. Jei prie akmens srovė stipresnė, už jo atsiranda gilesnė ir ilgesnė duobė, kurioje daugiau oro burbuliukų ir mažiau gryno vandens. Tokį akmenį peršokęs, laivas giliai panirs pursluose ir iš ten turės išplaukti "į kalną" - į normalų upės lygį. Jei dėl priešinės srovės tai ne iš karto pavyksta, reikia irklus nardinti giliai į apatinius vandens sluoksnius tikintis, kad gilioji srovė juos pagaus ir padės jums išplaukti. Aplenkus akmenį ir plaukdama per arti tokios duobės, baidarė ar pripučiamoji valtis gali būti į ją įtraukta (tokiu atveju ji apsiverčia). Kada galima ir kada verta per akmenį peršokti? Tai galite nuspręsti tiktai praktiškai. Tačiau reikia žinoti, kad vandens gūbrys virš akmens yra „kietas", laivo grimzlė jame labai sumažėja.
Sūkuriai. Stiprūs sūkuriai, pavojingi baidarėms bei pripučiamosioms valtims, susidaro tik labai vandeningose upėse, kai jų debitas viršija 500 m3/sek. Jie retai būna stacionarūs, todėl dažniausiai netikėti. Jei nepavyksta jų aplenkti, reikia bandyti išlaikyti baidarės pastovumą, smarkiai didinant jos greitį.
Seklumos. Jos visada būna ties vidiniu posūkio krantu, už salos, žemiau intako žiočių. Stovinčios bangosseklumoje labai susmulkėja. Jas būtinai reikia aplenkti. Jei užplaukėte ant seklumos, tai iš baidarės ar pripučiamosios valties skubiai iššokite, kad ji neplyštų. Seklumoje įstrigusį plaustą galima nukelti kartimis.
Protakos. Tai kliūtys, susidarančios reliatyviai mažesnio nuolydžio upės atkarpoje - iš srovės nešamo smėlio, žvyro, akmenų ilgainiui susiformuoja salos, dažnai apaugusios mišku, o tarp salų - protakų labirintas. Kartais jis tęsiasi keletą ar net keliolika kilometrų. Protakomis plaukti nemalonu, nes jose matomumas ribotas: jos siauros, daug posūkių. Dažnai neaišku, kurią protaką rinktis, nes dalis jų toliau ima skaidytis į mažesnes, seklėja ir jau netinka plaukti. Protakose grupė gali suskilti: nepastebėjus, kuria protaka nuplaukė pirmieji ekipažai, juos rasti bus labai sunku. Plaukiant protakomis, būtina laikytis labai mažų intervalų (iki 15-20 m). Rinktis patartina tokią protaką, kurioje nesimato sąvartų, kuri yra vandeningesnė ir staigiau krinta (ji nesiskaidys į smulkesnes protakas, atvirkščiai - į ją įsilies kitos).
Sąvartos - pavojingiausios kliūtys, susidarančios siaurose protakose, kurias užkerta skersai suvirtę medžiai. Vanduo pro sąvartas prasiveržia, o laivelis ir žmogus - ne visada. Jei srovė stipri, iš po sąvartos išlįsti neįmanoma. Pavojingos ir potvynio suneštų rąstų sąvartos krantuose (pavyzdžiui, staigiame viraže, salos pradžioje), jei po jomis prasiveržia srovė. Išvydus sąvartą, jei ne visai aišku, kur plaukti (pavyzdžiui, aplenkti ją ties medžio viršūne ar lįsti po jo kamienu prie kranto), būtina tuoj pat sustoti prie kranto ir iš ten apžiūrėti, kaip apeiti ar išardyti sąvartą. Prie pat jos priplaukti galima tik tada, kai srovė silpna ir esam įsitikinę, kad ji mūsų po sąvarta neįtrauks.
Šiekštai - paskendę medžiai ir kelmai. Paprastai jie slypi šalia pagrindinio srauto, iš dalies jo plaunami. Ši kliūtis artima pavieniams akmenims, tiktai dėl aštrių šakų ar šaknų visais atvejais reikia ją aplenkti.
Plukdomi rąstai. Staigiuose upės posūkiuose jie gali užblokuoti ir net įlenkti laivą. Reikia atsižvelgti į tai, kad rąstai plaukia su pagrindine srove, ir ją geriausia kirsti ten, kur yra silpniausia, t. y. kur ji kerta upės ašį. Slenksčiuose rąstai kliudo manevruoti, todėl geriau plaukti per slenkstį, kai jų ten mažiau.
Rąstų užtūrą (jei ties ja rąstai nesusigrūdę) galima praplaukti atsargiai ją skandinant.
Žemi tiltai, lieptai ir lynai. Jei srovė silpna, juos galima praplaukti. Laivo įgula turi atsigulti (ant nugaros). Jei srovė stipri ir nesame įsitikinę, kad pralįsime neužkliuvę, reikia elgtis taip, kaip plaukiant pro sąvartas. Ypač pavojingi lynai, nes juos dažniausiai sunku iš tolo pastebėti. Kartais lengviau pamatyti jų įtvirtinimo įrenginius krante. Plaukti po lynu lengviau arčiau krantų - ten jis aukščiau pakibęs.
Perkolos - tai keletas skersai upės į dugną sukaltų stulpelių (įrenginys žuviai gaudyti). Senos perkolos stulpeliai ties vandens paviršiumi būna nupuvę (pastebėti galima tik stulpelius pakrantėje). Plaukti reikia labai lėtai. Jei tarp stulpelių nėra pakankamai plataus tarpo, vieną iš jų galima ištraukti.
Užtvankos. Dažniausiai jas reikia apeiti. Gali būti ir perplaukiamų užtvankų (slenksčiai arba kriokliai). Įveikti galima neseniai sugriuvusią užtvanką (kol ji nedaug pralaužta). Vėliau srovė sklinda per visas griuvenas, ir užtvankos perplaukti jau neįmanoma.
Laivybinė upė. Tai taip pat kliūtis, nes tenka saugotis plaukiančių laivų ir laivybos įrenginių. Laivams reikia užleisti farvaterį. Jei tektų plaukti naktį, turėkite šviesos signalą.
Potvynis. Kalnų upėje per potvynį ypač komplikuojasi viražai, slenksčiai, sąvartos, todėl geriau palaukti, kol upė nurims. Visiškai negalima plaukti, kai vanduo ima semti pakrančių medžius - tada pavojinga sustoti prie kranto.
Vandens augalai. Tai visiškai nepavojinga, tačiau viena iš sunkiausiai įveikiamų kliūčių. Vandens augalai trukdo greitai plaukti. Kai irkluoti jau neįmanoma, reikia stumtis irklais nuo dugno. Kartais tenka lipti iš laivo ir stumti jį brendant.
Eimutis Karevičius, 1990
VANDENS TURISTO ŽINYNAS ⚬ Pratarmė ⚬ Truputis istorijos ⚬ KUO KELIAUTI? ⚬ Turistinės baidarės. Bendri duomenys ⚬ Turistinės baidarės. Baidarių tipai, savybės ⚬ Turistinės baidarės. Namudinės baidarės ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės parengimas ⚬ Turistinės baidarės. Baidarės RZ-85 parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys ⚬ Pripučiamųjų irklinių valčių rūšys, jų techninės charakteristikos ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valčių registracija ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties parengimas kelionei ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Kito kelionės inventoriaus parengimas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties ir inventoriaus remontas ⚬ Vidutinės pripučiamosios valtys. Valties pakrovimas ir ekipažo išsidėstymas ⚬ Didelės pripučiamos valtys ⚬ Katamaranai ⚬ Katamaranai. Katamaranų konstrukcija ⚬ Katamaranai. Mantos krovimas, remontas, priežiūra ⚬ KAIP KELIAUTI? Upių locijos pagindai ⚬ Maršruto kliūtys ⚬ Turistinio laivo valdymo technika ⚬ Keliavimo taktika ⚬ Žygio saugumas. Inventorius ⚬ Žygio saugumas. Plaukimo priemonių parengimas ⚬ Žygio saugumas. Rengimasis žygiui ⚬ Žygio saugumas. Kliūčių įveikimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusių laivelių ir jų ekipažo gelbėjimas ⚬ Žygio saugumas. Apvirtusio laivelio ekipažo narių veiksmai ⚬ Žygio saugumas. Gelbėjimo darbai ⚬ Žygio saugumas. Saugumo ypatumai keliaujant pripučiamaisiais laiveliais ⚬ Vandens turistų inventorius. Asmeninis inventorius ⚬ Vandens turistų inventorius. Grupinis inventorius ⚬ Turisto etika ⚬ Gamtos apsauga ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Fizinis pasirengimas. Turisto savikontrolė ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Pirmoji medicinos pagalba ⚬ Turisto higiena ir pirmoji medicinos pagalba. Žygio vaistinėlė ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Maršruto dokumentacija ⚬ Turistinių sportinių žygių organizavimo taisyklės. Etaloniniai maršrutai Lietuvoje ⚬ KUR KELIAUTI? Vandens turizmo maršrutai. Bendra Respublikos upių charakteristika ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Didžiosios Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vidutinės Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Kai kurios mažos Lietuvos upės ⚬ Vandens turizmo maršrutai. Vandens maršrutai už Respublikos ribų ⚬ Vandens turizmo renginiai ⚬ Priedai ⚬ Literatūra