Virvytė ties Kapėnais (14,4 km)
KELIAS XVIII. VIRVYTĖ.
Virvytė, Ventos kair. intakas, viena gražiausių Žemaičių upių. Teka iš Biržulio ež,; jos aukštupiai: Varnelė tarp Lukšto ir Biržulio ež., Situva tarp Paršo ir Lūksto ež., Raudė ligi Paršo ež.; su aukštupiais Virvytė turi 126,1 km ilgumo. Pavasarį galima plaukti iš Lūksto ež. pro Varnių mst., vasarą tik nuo Tryškių.
115,4 Situva įteka į Lūksto ež.
108,5 Varnelė išteka iš Lūksto ež. ; vaga ištiesinta ir sutvarkyta.
104,4 k. Senųjų Varnių mst., d. Varnių mst., 2 bažnyčios, vyskupų karstai, vyskupo Valančiaus paminklas.
99„9 Varnelė įteka į Biržulio ež.; ežeras nuleistas, užaugąs, vakarų krantas klampus.
93,9 Virvytė išteka iš Biržulio ež.
90,9 k. Reškėtos žiotys.
89,0 tiltas, d. 1 km Viržuvėnų bžk., k. Jonapolės vandens malūnas.
77,9 tiltas, d. Baltininkų k.; šiame ruože yra 6 vandens malūnai.
70,2 d. Biržuvėnų dv, užtvanka (kartono dirbtuvė).
67,2 k. Jokšų k.
65,8 d. Jucių k., vandens malūnas.
58,0 d. Paškuvėnų k., 2 vandens malūnai.
52,9 k. Pavirvytės k., vandens malūnas.
51,3 d. Upynos žiotys, Kaunatavo dv.
48,0 gel. Šiaulių - Kretingos glžk. tiltas, k. Vizginų k.
46,6 k. Pateklos žiotys. Pateklą sudaro Tausalas, MIastupis ir Gervinis su Judra.
45,0 d. Tauragėnų vandens malūnas.
41,1 k. Šarkalnio vandens malūnas.
35,0 k. Pavirvyčio dv.
34,0 k. Tryškių vandens malūnas.
33,5 glžbet. tiltas, v, mat. stotis; d. Tryškių mst.
27,5 d. Balsių dv., vandens malūnas.
21,0 d. Kairiškių dv., užtvanka (kartono fabrikas).
15,0 k. Bugenio žiotys.
14,4 d. Kapėnų dv., tiltas ir užtvanka (kartono fabrikas). Labai dailūs krantai.
11,3 k. Trimesedžio žiotys.
10,6 d. Sleipių vandens malūnas.
9,7 d. Pavirvyčio dv. 7,5 k. Svirkančių k.
7,0 d. Gudų k., vandens malūnas.
3,6 d. Gyvolių dv.
1,5 projektuojamos hidroelektrinės stoties vieta.
0,0 Virvytė įteka į Ventą 226,4 km nuo žiočių, 4,4 km aukščiau Viekšnių mst.
Pastabos
Virvytė turi didelį kritimą, bet vasarą mažai vandens; nuo Tryškių ligi žiočių Virvytė krinta 34,5 m arba 100 cm/km.
Literatūra: 1) P. Gaidamavičius. Virvyčios aukštupio baseino hidrografija. Kosmos 1932, Nr. 7-12. 2) P. Gaidamavičius. Biržulio ežeras. Žemėtvarka ir Melioracija 1937, Nr. 5.
Nuo redakcijos ⚬ Autoriaus žodis ⚫ BENDROSIOS PASTABOS ⚫ Kuo įdomios vandens kelionės? ⚬ Kaip organizuoti vandens keliones? ⚬ Masinių kelionių organizacija ⚬ Kaip ruoštis atskirai ekskursijai? ⚬ Kaip elgtis plaukiant baidare? ⚬ Nesudėtingi hidrometriniai darbai
⚬ Kaip naudotis šiuo vadovu? ⚫ KELIAI ⚫ Nemunas ⚬ 1 dalis ⚬ 2 dalis ⚬ 3 dalis ⚫ II. Neris (Vilija) ⚫ III. Nevėžis ⚫ IV. Dubysa ⚫ V. Jūra ⚫ VI. Minija ⚫ VII. Šešupė⚫ VIII. Šventoji ⚫ X. Žeimena ⚫ X. Narutis ⚫XI. Merkys ⚫XII. Juodoji Ančia ⚫XIII. Baltoji Ančia XIV. Gilija ir kelias į Karaliaučių ⚫
XV. Iš Nemuno žiočių į Klaipėdą ⚬ Minija ir kanalu ⚬ Skersai Kuršių Marias per Nidą ⚬ Kanalu ir per Juodkrantę ⚬ Per Ventės Ragą rytų pakraščiu ⚫XVI. Danė (Akmena) ⚫ XVII. Venta ⚫ XVIII. Virvytė ⚫ XIX. Varduva ⚫ XX. Mūša - Lielupė ⚫XXI. Lėvuo ⚫ XXII. Nemunėlis ⚫ XXIII. Kriauna (Sartų ež.) ⚫ XXIV. Siesartis (Šventosios) ⚫ XXV. Širvinta (Šventosios) ⚫ XXVI. Lakaja ⚫ XXVII. Kiauna ⚫ XXVIII. Verknė ⚫ XXIX. Strėva ⚫ XXX. Šešuvis (Jūros) ⚫ XXXI. Šušvis (Nevėžio) ⚫ XXXII. Molėtų ežerai ⚫ XXXIII. Kirdeikių ežerai ⚫ XXXIV. Anykščio (Rubikių) ežeras ⚫ XXXV. Didieji Dzūkijos ežerai ⚫ XXXVI. Virkštos (Platelių) ežeras