KELIAS I. NEMUNAS.
Daug Lietuvoje tinkamų baidarei vandens kelių! Tie keliai be galo įdomūs, įvairus ir patogūs. Svarbiausias kelias - didysis mūsų Nemunas. Juo galime pasiekti mūsų jūrą ir kitas kaimynų upes. Vyriausia musų upė prasideda Sovietų Gudijoje, netoli Minsko mst. Teka per Lenkiją, Vilniaus kraštą, Lietuvą ir Rytų Prūsus. Aukštupy Nemunas ramiai teka smėlio vagoje, neaukštuose krantuose. Prieš Gardiną prasideda rėvos, vaga akmenuota, krantai labai aukšti ir gražūs. Nuo Gardino Nemunas keičia savo vakarų linkmę į šiaurę; čia prasideda jo vidurupis su rėvomis, vingiais, dailiais aukštais krantais. Nuo Kauno Nemunas teka vėl į vakarus; srovė čia lėta, slėnis platus, vaga išklota smėliu; vietomis vaga reguliuota, žemiau Smalininkų ištisai. Žemiau Tilžės Nemunas skirstosi į šakas, kurios įteka į Kuršių Marias.
987,4 Nemuno versmės (Krasnos dv.).
929,8 d. Zabolotės k.; 3 km Uzdos mst.
913,4 d. Usos žiotys; Nemunas keliomis šakomis jungiasi su Usa ir su Loša; plukdymo pradžia.
911,7 k. Lošos žiotys, Pesočnos mst.
997,4 k. Turijos žiotys, Kostešių k.
898,8 k. Mohilnos mst.; čia 1235 m. Ringaudas kovėsi su rusų kunigaikščiais.
888,4 d. Lenkijos valst. sienos pradžia; ligi šios vietos Nemunas teka Sovietų Gudijoje.
889,8 k. Lenkijos valst. sienos pabaiga; toliau Nemunas teka per Lenkiją.
868,9 d. Mykalojaučinos bžk.
856,8 k. Naujojo Sverženio mst., med. tiltas; laivybos pradžla.
854,7 gel. Baranovičių - Minsko glžk. tiltas, 2 angų.
853,8 d. Stolpcų mst., med. tiltas, v. mat. stotis, prieplauka, būnos; 2 km glžk. stotis. Miestely yra paštas, viešbučiai; nuo čia patogu pradėti plaukti žemyn. Iš Stolpcų autobusu patartina aplankyti Mirą (18 km, pilis) ir Nešvyžių (30 km, Radvilų pilis, parkas).
836,8 d. Jačnos žiotys, Žikobaroko bžk., med. tiltas.
833,0 d. Zalučės dv.; čia augo V. SyrokomIė (L. Kondratavičius).
828,8 k. Berežnos bžk.
826,9 d. Sulos žiotys; Sula teka iš š. rytų, 58,5 km ilgumo; tinka plaukti nuo Rubeževičių mst. 41,0 km. Nemunas teka smulkiais vingiais.
807,1 k. Ušos žiotys; Uša teka iš p. rytų, nuo Nešvyžiaus mst., 90,0 km ilgumo, tinka plaukti bent nuo Horodėjos glžk. st., 50,9 km; k. Iškoldies bžk. 36 km, deš. a. 7 km Miro mst.
805,6 k. Jeremičių bžk., med. tiltas, v. mat. stotis.
803,5 d. Siniavskaja Sloboda k., Nalibokų giria.
791,9 k. Panemunės (Kaledino) bžk., d. Zanemunės k., plauk. tiltas.
791,0 k. Servečies žiotys. Servečis (Servietis) teka iš pietų, nuo Gorodiščės bžk., 63,6 km ilgumo; plaukti tinka nuo Cirino bžk., 37,0 km.
788,6 med. vieškelio tiltas, 6 angų mūro taurais; 2 km k. Ščersų dv. ir bžk. Dvaras seniau buvo žymus kultūros centras, garsus savo biblioteka; priklauso Liutavarams-Chreptavičiams. 1916 m. rūmai sudeginti; būtinai aplankykit!
784,4 k. Volovnios žiotys, Laurišavo bžk.
775,9 d. Bystros žiotys, k, Didžiojo Kupisko bžk.
766,4 d. Usos žiotys (perkasas).
763,9 k. Liubčios mst., 2 plauk. tiltai. Mindaugo pastatytos pilies griūvėsiai. Būtina aplankyti! Siaur. glžk. į Naugarduką (25 km), kurį patartina aplankyti (Mindaugo kalnas, pilis, apygardos centras, Mickevičiaus gimtinė).
Bereza įteka į Nemuną (750,4 km)
752,8 k. Deliatičių bžk.; iš šios vietos daugiausia išeina sielininkai.
750,4 d. Berezos žiotys. Bereza teka iš š. rytų, 190,1 km ilgumo. Tiek aukštupy, tiek žemupy Bereza teka lėtai šlapiame slėny, vidurupis sausas, siaurame slėny. Plaukti patogiausia nuo Horodkų bžk. 121,7 km, kur arti eina Lydos - Molodečno glžk. Nuo Isločies žiočių, 36,5 km, Bereza turėjo būti Lietuvos ir Sovietų Sąjungos siena pagal 1920 m. sutartį. Berezoje galima matyti bebrų.
742,2 d. Mykalojavo bžk., Nemuno krantai aukštesni, sausi.
741,4 med. vieškelio tiltas; v. mat. stotis.
740,6 k. Plysos žiotys.
735,4 d. Dūdelės žiotys.
734,1 k. Lechavičių bžk.
730,4 med. vieškelio tiltas, k. Zboisko k.
729,7 d. Vijos žiotys, Zboisko bžk.
724,1 d. Morino bžk.
717,7 k. Balaitės žiotys.
714,5 k. Detomlės žiotys.
713,8. d. Gaujos žiotys. Gauja teka iš šiaurės, 94,1 km ilgumo. Upės krantuose daug kaimų lietuviškais vardais (keli Santakai); tinka plaukti, lygiai kaip dideli intakai Žižma ir Kleva.
Nemuno krantai ties Dubna (577,0 km)
700,4 d. Narvos žiotys, Dokudavo bžk.
697,7 k. Kremušės žiotys.
691,9 d. Dzitvos žiotys. Dzitva teka iš šiaurės. nuo Eišiškių mst. Lydos aps.. 87,0 km ilgumo. Žymesnis intakas - Lydos mst. (26 km nuo Dzitvos žiočių). Nemunas čia prasiplečia, vagoje - smėlio seklumos.
688,4 med. plento tiltas, d. Ogrodnikų bžk., k, 8 km stiklo fabrikas.
686,6 k. Čornos (Juodos) žiotys.
684,4 k. Izvos žiotys.
683,2 gel. 4 angų Lydos - Baranovičių glžk. tiltas, v. mat. stotis, d. Sielcų k., Nemuno glžk. stotis; nuo šios vietos patogu pradėti nesunkią kelionę.
671,4 d. Maučedies žiotys. Maučedis teka iš p. rytų, 85,2 km ilgumo.
673,2 d. Bielicos mst.
670,5 med. vieškelio tiltas.
665,1 d. Zblianų bžk.
659,8 d. Smoločios žiotys, Panemunės k., d, Razvažos žiotys.
Nemunas ties Ščėros žiotimis (614,5 km)
655,0 d. Peskainių bžk.; įdomios kapinės.
649,6 k. Koritnicos žiotys, d. Motevičių k.
643,4 d. Lebedos žiotys. Lebeda teka iš šiaurės, 60,0 km ilg.
638,4 d. Arlios mst. Nemuno deš. krantas čia aukštesnis, tankiai apgyventas, kairysis - žemas, su žiogiais (senvagių ežerėliais).
635,1 k. Černiavos žiotys, d. Dvarčėnų k.
628,0 d. Deražnos žiotys.
627,4 d. Tureisko bžk.
624,9 d. Krupos k.
626,5 d. Šventytės žiotys.
623,0 d. Perekopo k.
618,0 k. Baltoji įlanka; Nemunas suartėja su Ščėra.
614,5 d. Taurijos žiotys.
610,3 k. Ščėros žiotys. Ščėra teka iš p. rytų, 324,2 km ilgumo. Oginskio kanalu ji sujungta su Jasolda, Pripeties baseino upe. Labai įdomu plaukti tuo kanalu ir Ščėra (206,0 km). Nuo kanalo ligi Slanimo mst. (92 km) upė šliuzuota, pastatyta 10 užtvankų. Ties Dobry Bor k. (116 km) galima matyti bebrų kolonijas.
599,2 d. Jielnios žiotys.
597,7 d. Mastų mst., 7 km glžk. stotis; k. Mastų k.. v. mat. st.
Nemunas aukščiau Gardino (550,4 km)
592,3 d. glžk. vandentiekio stotis, 2,5 km nuo glžk. stoties. Labai dailus krantas.
590,3 d. Zelvėnų mst., faneros fabrikas.
590,2 k. Zelvos žiotys, med. 4 angą tiltas. Zelva teka iš pietų, 146,8 km ilgumo.
587,7 gel. Lydos - Volkovisko glžk. tiltas, 2 angų.
579,9 k. Plyšos žiotys. Deš. Nemuno krantas status ir nepaprastai gražus.
578,7 k. Rosies žiotys. Rosis teka iš pietų, nuo Naujadvario mst., 79,5 km ilgumo. Nemuno vaga plati ir sekli.
577,0 d. Dubnos žiotys, labai gražus krantas.
575,4 d. Dubnos bžk.
569,9 d. Kniaževodcų k.
566,6 med. vieškelio tiltas, d. Lunnos mst.
561,8 k. Radivanovičių dv., v. mat. stotis.
556,0 d. Kausų k.
554,4 k, Minevičių k.. aukštas krantas, labai svarbus geologams.
Pirmoji Nemuno rėva (523,6 km)
550,4 d, Mazalancų k., dailus krantas, Nemune sala.
542,5 k. Svisloties žiotys. Svislotis teka iš pietų, nuo Svisloties mst,, 115,2 km ilgumo; jos žemupiu turėjo eiti Lietuvos siena; žemiau Svisloties visas Nemunas turėjo priklausyti Lietuvai; d. Seliukų bžk.
540,4 k. Doroševičių bžk.
536,1. d. Katros žiotys. Katra teka iš šiaurės, iš Peleso ež., su aukštupiu Pelesa turi 141,3 km ilgumo; Dubavos upeliu Katra jungiasi su Ula, Merkio intaku. Katros žemupis labai dailus.
535,1 d. Kamatavo bžk.
531,2 k. Gornicos žiotys. Abudu Nemuno krantai labai aukšti, slėnis siauras, smarki srovė; vaga teturi 80-100 m platumo.
523,6 pirmoji rėva Kolotovka; plaukti viduriu, arčiau deš. kranto.
522,1 rėva Kušelevka; plaukti viduriu, arčiau kair. kranto.
521,9 d. Prigodičių bžk.
520,3 k. Košaunikų (Panemunės) k.
518,0 k. Salų k., med. tiltas, kariuomenės stovykla.
515,1 gel. Gardino - Balstogės glžk. tiltas, 3 angų, 31,4 m aukštumo; d. 2 km Gardino glž. stotis.
514,4 gel. plento tiltas, 3 angų; d. Gardino mst., Naujoji pilis (dabar ligoninė), Senoji pilis ir nepaprastai svarbūs kasinėjimai. Prieplauka, jachtklubai, viešbučiai, bažnyčios, E. 0žekienės namas, muziejai.
Nemunas ties Gardinu (515,1 km)
513,9 d. Gardinės (Horodnos) žiotys. Nemune - Gardinės rėva; aukštame krante Koložos bažnyčia, seniausias mūrinės statybos Lietuvoje paminklas su akustiniais puodais vidujinėse sienose. Būtinai aplankyti! Raktą galima gauti stačiatikių vienuolyne. Kair. krante vandens kelių rajonas, uostas. v. mat. stotis su automatu (limnigrafu).
510,9 k. Lososnos žiotys, Lososnos priemiestis, dailus krantas. Nemunas staiga keičia linkmę į šiaurę.
509,0 d. Pyškų k., kreidos klodai, kasyklos.
506,0 rėva Kriucha.
505,2 k. Balios k.
501,9 rėva Kaunatė.
497,2 d. Astravo k.
493,8 d. Ožės žiotys, Ašužės bžk.
490,0 k. Plaskaucų k.
432,3 k. Astašės žiotys, Augustavo kanalo Nemunavo šliūzas. Augustavo kanalas jungia Juodąją Ančią su Nete, Bebro (Bugo, Vislos); Juodosios Ančios žemupis apeitas perkasu su Nemunavo 3 kamerų šliūzu. Augustavo kanalu galima pasiekti Augustavo mst., Vygrių ež. ir Suvalkų mst.
477,4 d. Perluomo bžk.; k. Juodosios Ančios žiotys, Varviškės k. Juodąja Ančia eina adm. linija tarp Lietuvos ir Vilniaus krašto; nuo šios vietos kair. krantu galima plaukti be didelių sunkumų, vien pasienio policijos leidimu. Varviškė pasiekiama vieškeliu iš Kapčiamiesčio mst. (14 km).
470,8 k. Bugiedos k.
468,0 k. Baltosios Ančios žiotys, Šventojansko k.
Nemunas ties Šventojansku (468,0 km)
464,6 d. Pervalko bžk.; o k. ant kalno Girdašių k. Upė labai plati ir sėkli, plaukti tenka ties deš. krantu. Žemiau Pervalko deš. krantas žemas ir lygus (vad. Raigardas; legendarinė nugrimzdusi pilis). Čia 1930 m. šio vadovo autorius buvo lenkų sargybos sulaikytas kartu su garlaiviu.
458,6 d. Kubilnicos žiotys; k. ant kalno Lipliūnų k., d. ant kalno Švendubrės k.
456,7 k. Diržų k.
Nemunas ties Liškiava (441,5 km)
453.8 k. Bilsos žiotys, Mizarų k.. prof. Vailionio tėviškė.
452,5 sala; plaukti kairiąja šaka; d. Druskininkų kurorto paplūdimis.
451,3 k. Averio (Avernyčios) žiotys.
449,7 d. Druskininkų kurortas, mineralinės versmės, parkas glžk. stotis, viešbučiai, prieplauka; k. Baltašiškės k.: d. Ratnyčios žiotys, v. mat. stotis.
447,4 d. Naravų k.
444,7 k. Gailiūnų k.
441,5 d. Vyčiunų k., k. Liškiavos pilies griūvėsiai. Būtinai aplankyti!
440,6 k. Liškiavos bžk., buvęs vienuolynas, stilinga bažnyčia.
435,6 k. Žeimių k., d. Žagelių k.
432,7 d. Gravės žiotys; adm. linijos su Vilniaus kraštu pabaiga; toliau leidimų nereikia. galima laisvai plaukti visa upe, lankyti abudu krantus.
431,3 d. Uciechos dv.; kas nenori ar negali plaukti nuo Varviškės, pradeda čia savo kelionę. Pasiekti Uciechą galima iš Merkinės (11 km plentu ir 2 km vieškeliu).
Nuo šios vietos deš. krante galima (deja, ne visur) matyti kilometrinius ženklus - prie medžių ar atskirų stulpų. Jų skaičiai sutinka su čia duotais, išskyrus keletą likusių senesnių, kurie rodo atstumą nuo Kauno.
430.5 k. Gudelių k.
429,6 k. Ulčičių k., d. Kruševo dv.; rėva Bajorė.
426,2 d. Maksimų k.
425,8 k. Dubaklonio k.; rėva Meška.
420,4 d. Čėsų k.; rėva Sakalai.
419,7 d. Merkio žiotys plačiame slėny. Merkinės piliakalnis.
419.5 gel. plento tiltas, v. mat. stotis; d. Merkinės mst., istoriniai pastatai, senasis varpas, Jogailos statyta bažnyčia: už miesto senų miesto vartų likučiai, kilnojamojo smėlio kalnai. Iš Merkinės eina autobusai į Alytų.
418.3 d. Straujos žiotys. Nemuno vaga labai plati, daug salų ir seklumų; kair. krante - smėlio dykuma, kopos.
418,0 rėva Merkinė; labai įdomus deš. krantas: nuostabus reginys.
417,5 d. Maksimonių k.
417,0 k. Jononių k.; rėva Žirklės.
416,0 rėva Kurpius; atgal - puikus Merkinės reginys.
414,0 rėva Siuvėjas.
411,4 d. Apsingos žiotys, Netiesų dv.
406,6 d. Druskininkų {Didžiųjų) k.; kapinės su įdomia drave (pušimi) ; smėlio sekluma.
405,0 k. Levūnų k.; rėva Alksninė.
403,5 k. Panemunio k.; akmeninė rėva.
402,9 d. Mižonių k., smėlio sekluma.
400,4 d. Živulčiškių k.
399,8 k. Žilvyčių k.; smėlio sekluma.
399,.0 k. Šlapikų k.; smėlio sekluma.
396,3 k. Krikštonių bžk., d. Krikštonių k. Nemunas tiesus ir gilus.
395.1 k. Dubravų k.; smėlio sekluma.
394,2 k. Buciniškės k.; smėlio sekluma.
392,8 k. Vazbučių k.
391,8 k. Jočiūnų dv.; smėlio sekluma.
390,9 k. Nečiūnų dv.; smėlio sekluma.
390,3 k. Balkasodžio k.; smėlio sekluma: krante mineralinė versmė.
387,1 d. Vingilonių k.; Nemuno krante galinga mineralinė versmė.
383,7 d. Nemunaičio mst.; bažnyčia, vienuolynas; v. mat. stotis prie didelio „Klebono" akmens ties klebonijos sodu.
383,4 keltas (saugotis lyno!); k. Nemunaičio k.; akmeninė rėva.
382,6 d. raudonas šlaitas - kalkių tufai; patartina pažiūrėti!
381,0 k. Žembrės žiotys; Nemunaičio k. galas.
Nemunas ties Nemunaičiu (383,7 km)
Nuo redakcijos ⚬ Autoriaus žodis ⚫ BENDROSIOS PASTABOS ⚫ Kuo įdomios vandens kelionės? ⚬ Kaip organizuoti vandens keliones? ⚬ Masinių kelionių organizacija ⚬ Kaip ruoštis atskirai ekskursijai? ⚬ Kaip elgtis plaukiant baidare? ⚬ Nesudėtingi hidrometriniai darbai
⚬ Kaip naudotis šiuo vadovu? ⚫ KELIAI ⚫ Nemunas ⚬ 1 dalis ⚬ 2 dalis ⚬ 3 dalis ⚫ II. Neris (Vilija) ⚫ III. Nevėžis ⚫ IV. Dubysa ⚫ V. Jūra ⚫ VI. Minija ⚫ VII. Šešupė⚫ VIII. Šventoji ⚫ X. Žeimena ⚫ X. Narutis ⚫XI. Merkys ⚫XII. Juodoji Ančia ⚫XIII. Baltoji Ančia XIV. Gilija ir kelias į Karaliaučių ⚫
XV. Iš Nemuno žiočių į Klaipėdą ⚬ Minija ir kanalu ⚬ Skersai Kuršių Marias per Nidą ⚬ Kanalu ir per Juodkrantę ⚬ Per Ventės Ragą rytų pakraščiu ⚫XVI. Danė (Akmena) ⚫ XVII. Venta ⚫ XVIII. Virvytė ⚫ XIX. Varduva ⚫ XX. Mūša - Lielupė ⚫XXI. Lėvuo ⚫ XXII. Nemunėlis ⚫ XXIII. Kriauna (Sartų ež.) ⚫ XXIV. Siesartis (Šventosios) ⚫ XXV. Širvinta (Šventosios) ⚫ XXVI. Lakaja ⚫ XXVII. Kiauna ⚫ XXVIII. Verknė ⚫ XXIX. Strėva ⚫ XXX. Šešuvis (Jūros) ⚫ XXXI. Šušvis (Nevėžio) ⚫ XXXII. Molėtų ežerai ⚫ XXXIII. Kirdeikių ežerai ⚫ XXXIV. Anykščio (Rubikių) ežeras ⚫ XXXV. Didieji Dzūkijos ežerai ⚫ XXXVI. Virkštos (Platelių) ežeras