Upių labirintasKelionės į Gruziją

Mūsų vandens keliai. Minija

Minija (123,0 km)

Minija (123,0 km)


KELIAS VI. MINIJA.

Minija, daili Žemaičių upė, Mavos vardu prasideda iš Sideklio ežero, kerta Telšių - Varnių vieškelį, teka pro Ilgio, Plutinalio ir Didovo ežerus; tarp Ilgio ir Plutinalio ež. ji turi Kliurkio vardą,. ir tik ištekėjusi iš Didovo ež. vadinasi Minija. Su Mavos aukštupiu Minija turi 206,6 km ilgumo. Žemupy Minija skirstosi šakomis ir įteka į Atmatą ir Kuršių Marias. Plaukti tinka nuo Medingėnų bžk., lengviau nuo Babrungo žiočių, visai patogiai nuo Salanto žiočių. Ties Lankupiais, Klaipėdos krašte, Minija Vilhėlmo kanalu sujungta su Klaipėdos uostu. Upėje įtaisyta 20 vandens malūnų, ruošiamasi statyti 1-2 hidroelektrines stotis Žemaičiams elektrifikuoti. Plaukti baidare geriau po lietingo periodo.

198,0 Minija išteka iš Didovo ežero; Plungės - Luokės vieškelio tiltas; k. ir d. Karšteinių k., vandens malūnas.
195,3 d. Pranckų vnk., vandens malūnas.
198,3 d. Karališkės k., vandens malūnas.
190,0 k. Žarėnų mst., med. tiltas; d. Užminėjų k.
184,0 d. Vilko žiotys, Klaišių k., k. Antanavo dv.
182,1 d. Plikių k., vieškelio tiltas: vandens malūnas.
180,0 d. Keturakių dv., vandens malūnas.
176,7 k. Medingėnų bžk., vandens malūnas.
172,7 k. Pelos žiotys, Užpelės vandens malūnas.
168,6 k. Sendvario k.
166,0 d. Paminėjų k.; vandens malūnas.
157,5 d. Sausdravo žiotys, Vainaičių k.: vandens malūnas.


Minijos šlaitai (133,4 km)

Minijos šlaitai (133,4 km)


Minijos rėva (114,0 km)

Minijos rėva (114,0 km)


156,7 Plungės - Rietavo vieškelio tiltas.
155,9 k. Luknos žiotys, Luknėnų k.; Minija teka vingiais tarp aukštų krantų.
140,2 d. Nausodžio k., vandens malūnas.
135,5 k. Vieštovėnų k., vandens malūnas; d. Mardosų k.: keltis deš. krantu aplink užtvanką,
135,2 med. Plungės - Kulių vieškelio tiltas; 7,5 km nuo Plungės mst.
133,4 k. labai dailus šlaitas; vagoje rėvos, dideli akmenys.
131,7 k. Santakų k.; gelžbet. vieškelio tiltas; d. Babrungo žiotys. Babrungu galima plaukti drėgną vasarą nuo Virkštos (Platelių) ež., sausmečiu tik žemupiu; 19,1 km Plungės mst., 3,6 km deš. Gondingos piliakalnis.


Dyburių kilpa (112,1 km)

Dyburių kilpa (112,1 km)


131,1 d. Stonaičių (Kultūros bendrovės) hidroelektrinė stotis, užtvanka; keltis deš. krantu aplink stoties trobesius.
128,9 painūs vingiai; plaukti ties aukštu šlaitu į dešinę.
127,5 d. Klepščių k., med. lieptas.
125,3 k. Pakutuvėnų vandens malūnas, kanalas kairiuoju krantu, upėje žemiau užtvankos pavojinga rėva; keltis į kairę nuo užtvankos arba plaukti kanalu ir keltis aplink malūno trobesius.
125,1 aukštas med. tiltas; malūno kanalas išeina į upę žemiau tilto.
124,1 akm. rėva, dideli akmenys.
121,3 d. Norvaišių vandens malūnas; patogu keltis kairiuoju krantu aplink užtvanka, d. Norvaišių k.
120,2 rėva; vagoje didelis Kokolskio akmuo.
118,9 d. aukštas šlaitas, Liepgirių k.; labai dailus reginys; didelis vingis į kairę.
316,7 med. Kartenos - Plungės vieškelio tiltas; Liepgirių v. mat. stotis (matuoklė).
116,0 d. Liepgirių vandens malūnas; keltis labai sunku - į dešinę ir pro malūno trobesius ligi kanalo žiočių,
115.8 prasideda ištisos rėvos, vagoje dideli akmenys, srauni srovė.



114,0 k. Dyburių k., d. Vaitkių dv.: prasideda Dyburių kilpa - į dešinę: šiame ruože - ypatingai sunkios rėvos.
112,1 d. labai aukšti šlaitai; dailus reginys į visą kilpą;
111.0 k. Dyburių k., kilpos pabaiga. Bulikų k.
110,0 k. Pacelių k., prie deš. kranto vagoje didelis Bendrinis akmuo.
107.0 akm. slenkstis (užtvankos liekanos?). rėvos, vingiai: k. Čigonėlių k., d. Puidogalio k.: projektuojamos hidroelektrinės stoties vieta.
105,5 k. aukštas krantas su dailiais reginiais, gražiausias Minijos slėnio ruožas: d. Pristovų k.
104,6 d, Mišupio žiotys, ant kalno Grabšyčių k., 2,2 km ligi Stropelių glžk. sustojimo vietos.
104,3 k. Darginčių vandens malūnas; keltis labai nepatogu - kair, krantu aplink malūno trobesius ir apie 200 m keliu.
104,0 d. Sauserių k.
101,7 d. naujai statoma užtvanka; keltis deš. krantu.
101,3 projektuojamos hidroelektrinės stoties vieta; aukšti šlaitai.
100,2 d. Salanto žiotys; Minija keičia linkmę į pietus. Salantu galima plaukti nuo Salantų mst. (15,4 km) ; 0,8 km nuo žiočių per Salantą pastatytas aukštas (26 m) Telšių - Kretingos glžk. tiltas; nuo Salanto žiočių ligi Kartenos glžk. stoties (į vakarus) 2,1 km.
100,0 k. Sakuočių vandens malūnas; sala. 2 užtvankos; keltis aplink deš. užtvanką deš. krantu (statūs šlaitai!) ; dailus reginys nuo kalno.
99,0 k. Sakuočių k.; akm. rėva; Minijos slėnis labai platus.


Minija aukščiau Saianto žiočių (103.0 km)

Minija aukščiau Saianto žiočių (103.0 km)


97.7 akm. rėva.
96,2 akm. rėvos.
94.6 tiesiai matyti Kartenos mst., vingis.
92,.9 d. Kartenos mst., medinė bažnyčia; med. Kretingos - Plungės vieškelio tiltas: v. mat. stotis (matuoklė).
92,8 k. Alanto žiotys.
91,0 k. ant kalno Abakų k., Nausodžio k., vieno ūkininko pastatyta Liurdo koplytėlė.
86,2 d. Rubulių vandens malūnas; keltis kair. krantu.
83,8 d. Mišučių k., k. Mišučių dv.; akm. rėva.
80.5 k. Kartenalės žiotys, d. Raguviškės bžk.
78,3 d. Kumponų dv.
77,4 k. Baublių k.
71,9 d. Pikteikių vandens malūnas; keltis kair. krantu; k. Pikteikių k.
65,8 k. Žvelsėnų k.
64,4 k. Žvelsos žiotys; d. Grimališkės dv.
62,0 k. Gerdaujos žiotys.
61,0 k. Gerduvėnų k.
57,0 d. Gargždų mst., vieškelio tiltas; 2 km Laukgalių siaur. glžk. stotis.
54,4 Minija įteka į Klaipėdos kraštą.
53,8 k. Skinijos žiotys.
51,0 d. Dovilų mst., k. Baitų k.; siaur. glžk. tiltas.
48,0 k. Gedminų k.
44,6 plento tiltas; prieš tiltą sekluma; k. Šernų girininkija, viešbutis.
41,6 d. Teraubių k.
38,8 d. Dituvos mst., glžk. stotis (Ditava).
35,6 k. Voveriškių k.
34,0 k. Agluonos žiotys.
33,3 d. Priekulės dv.: vingis.
31,9 d. Priekulės mst., glžk. stotis; k. lentpiūvės.
31,2 Klaipėdos - Pagėgių plento tiltas.
30,8 gel. Klaipėdos - Pagėgių glžk. tiltas; saugotis polių po vandeniu!
29,9 k. Kliošių urėdija.
25,3 d. Launių k., vingis.
23,4 d. Biržininkų k.
22,0 k. Veiviržo žiotys; d. Daumantų k. Veiviržas teka nuo Endrijavo mst. pro Veiviržėnų mst. (34,0 km); tinka keliauti baidare žemiau Veiviržėnų; 18,2 km žemupio - Klaipėdos krašte.
21,8 d. Grumblių k., keltas.
19,9 d. Lankupės k., keltas.
19,3 t. p., keltas.
18,5 d. Karaliaus Vilhelmo kanalas į Klaipėdą; Lankupės šliūzas, vienintelis Lietuvoje šliūzas laivams; kanalo ilgumas 25,3 km, ligi Klaipėdos mst. 31,5 km.
17,3 k. Bundelių k., vagos perkasas.
15,8 d. Mackių k., keltas.
14,4 d. Sakučių k., gel. Kintų - Žemaitkiemio plento tiltas.
13,5 k. vagos perkasas; Sakučių v. mat. stotis (polis su matuokle). Sakučių k. galas.
13,1 k. perkaso galas.
11,9 k. Kogštų k.
10,0 k. Tenenio žiotys; Tenenis žemupy teka per pievas pro didžiules Aukštumalės pelkes.
9,7 d. Klumbų k., keltas.
8,0 k. Vabelių k.
6,3 med. Kintų - Šilutės plento tiltas; k. vagos perkasas.
5,7 k. Jaciškių k.
4,9 k. perkaso galas.
2,2 keltas; lygios. potvynių apsemiamos pievos; k. matyti Krokų Lanka, užauganti įlanka.
1.9 k, ir d. Minės k, pradžia: keltas.
1,8 d. Minės v. mat. stotis (polis su matuokle).
1,6 k. ir d. Minės k. pabaiga; keltas.
1,0 d. atsišakoja Upaitė, kuri įteka į Kniaupą, Kuršių Marių įlanką.
0,8 k. atsišakoja Takgrabė (Takas) - perkasas į Atmatą; d. Upės Uosto ir Krūmų Uosto šakos į Atmatos žiotis; vagų labirintas.
0,0 Takgrabės pradžia Atmatoje, 3,2 km nuo žiočių, ties Uostadvario švyturiu; kitų Minijos šakų žiotys į Atmatą 2,4 ir 2,0 km nuo jos žiočių; baidare galima plaukti visomis 4 šakomis, laivai plaukia tik Takgrabe.


Minijos krantas ties Liepgiriais (118,9 km)

Minijos krantas ties Liepgiriais (118,9 km)


Pastabos

Upės charakteristika: kritimas tarp Babrungo ir Salanto 110 cm/km, ypač didelis Dyburių kilpoje, tarp Salanto ir Gargždų kritimas 40 cm/km, žemiau tik 13 cm/km. Minijos ruožas aukščiau Salanto - pilnas akmenų ir rėvų. Žemupy krantai apsaugoti pylimais.
Laivyba: Minija plukdoma nuo Salanto žiočių, laivai plaukioja iš Atmatos Takgrabe ir Minija ligi Lankupių ir toliau kanalu į Klaipėdą.
Krantai ligi Gargždų visur aukšti ir sausi, tinka stovyklai. Žemupy - lygios pievos, apsaugos pylimai. Ateityje, kai Minijos slėnis bus užtvenktas 1-2 aukštomis užtvankomis, pasidarys dideli ežerai, dabartinės rėvos bus paskandintos; nauji ežerai bus plačiai naudojami vandens sportui ir kelionėms. Dailūs Minijos krantai, dabar sunkiai pasiekiami, patrauks turistus.
Literatūra: S. Kolupaila. Baidarėmis per Minijos rėvas. Iliustruotas Židinio priedas Nr. 10, 1937. S. Kolupaila. Per Žemaičių Šveicariją. Su baidarėmis per ežerus ir upes. XX Amžius Nr. 156-159, 1937. O. Milaševičius. 900 km Žemaitijos upėmis. Skautų Aidas Nr. 9, 1935.

Nuo redakcijosAutoriaus žodis ⚫ BENDROSIOS PASTABOS ⚫ Kuo įdomios vandens kelionės?Kaip organizuoti vandens keliones?Masinių kelionių organizacijaKaip ruoštis atskirai ekskursijai?Kaip elgtis plaukiant baidare?Nesudėtingi hidrometriniai darbai
Kaip naudotis šiuo vadovu? ⚫ KELIAI ⚫ Nemunas ⚬ 1 dalis 2 dalis 3 dalisII. Neris (Vilija)III. NevėžisIV. DubysaV. JūraVI. MinijaVII. ŠešupėVIII. ŠventojiX. ŽeimenaX. NarutisXI. MerkysXII. Juodoji AnčiaXIII. Baltoji Ančia XIV. Gilija ir kelias į Karaliaučių ⚫ XV. Iš Nemuno žiočių į Klaipėdą ⚬ Minija ir kanalu Skersai Kuršių Marias per Nidą Kanalu ir per Juodkrantę Per Ventės Ragą rytų pakraščiuXVI. Danė (Akmena)XVII. VentaXVIII. VirvytėXIX. VarduvaXX. Mūša - LielupėXXI. LėvuoXXII. NemunėlisXXIII. Kriauna (Sartų ež.)XXIV. Siesartis (Šventosios)XXV. Širvinta (Šventosios)XXVI. LakajaXXVII. KiaunaXXVIII. VerknėXXIX. StrėvaXXX. Šešuvis (Jūros)XXXI. Šušvis (Nevėžio)XXXII. Molėtų ežeraiXXXIII. Kirdeikių ežeraiXXXIV. Anykščio (Rubikių) ežerasXXXV. Didieji Dzūkijos ežeraiXXXVI. Virkštos (Platelių) ežeras