Srovės poveikis laivui
Vienalytė laminarinė srovė neša laivą. Kadangi laivas iškilęs virš vandens paviršiaus, jis dar bando slysti tuo paviršiumi žemyn, taigi srovę aplenkia. Šis reiškinys itin būdingas masyviems laivams, pavyzdžiui, mediniam plaustui. Kartais vandens paviršiuje nuolydis yra skersai upės (pavyzdžiui, viraže vandens lygis prie išorinio kranto aukštesnis, o prie vidinio - žemesnis; kylant vandens lygiui upėje, vandens lygis farvateryje aukštesnis, negu pakraščiuose, o slūgstant - atvirkščiai) arba net prieš srovę (pavyzdžiui, kylantis bangos paviršius). Skersinio nuolydžio poveikį gerai žino plaustininkai ir iš dalies plaukiojantys pripučiamomis valtimis, o stabdantį stovinčių bangų poveikį puikiai žino visi, net baidarininkai.
Jei laivo greitis skiriasi nuo srovės greičio, laivas savo kursu juda tik tada, kai to kurso ir srovės kryptys visiškai sutampa (arba yra tiksliai priešingos). Jei kryptys nesutaps, laivas įgaus poslinkį skersai savo kurso, nukreiptą į priešingą srovės spaudimui pusę (pavyzdžiui, jei, paėmus kursą įstrižai srovės krypties, srovė spaudžia į kairį bortą, poslinkis bus į dešinę pusę). Tuo didesnis bus poslinkis, kuo didesnis srovės ir laivo greičių arba srovės ir plaukimo kurso krypčių skirtumas. Jis itin ryškus, irkluojant prieš srovę. Šiuo atveju, priklausomai nuo greičių skirtumo, laivas gali kilti, leistis arba laikytis vietoje upės krantų atžvilgiu, tačiau kartu ryškiai slinks skersai savo kurso vieno ar kito kranto link. Šis poslinkis, vadinamas traversų, plačiai naudojamas, plaukiant baidarėmis (54 pav.), medinėmis valtimis, mediniais plaustais. Plaukiant pasroviui, greičių skirtumas paprastai būna žymiai mažesnis, o srovės spaudimas priešingas jos tekėjimo krypčiai (laivas juda greičiau už srovę!).
Reikalingos traverso krypties laikomasi, reguliuojant traverso kampą. Tai atliekama vairu, o kai plaukiama be jo - irklais (leidžiama srovei pasukti aukščiau esantį laivo galą, kai kampą reikia didinti į žemiau esantį laivo galą, ir kai jį reikia mažinti). Pastovus traverso kampas baidarei išlaikomas, irkluojant reikiamu intensyvumu iš tos pusės, į kurią traversuojama. Abu irkluotojai traverso kryptimi šiek tiek pasvyra. Kai prieš srovę nukreiptas baidarės galas, darome užpakalinį traversą, kai priekis - priekinį. Darant užpakalinį traversą, vairą būtina iš vandens iškelti.
54 pav. Traversas baidare:
1 - judesys, sudaromas irklavimu. 2 - srovės sudaromas judesys.
3 - faktiškasis judesys - atstojamoji.
Kai laivas plaukia srovėje ir jo greitis skirtingas nuo srovės greičio, jis yra sukamas apie horizontalią ašį, einančią per laivo centrą ties vandens paviršiumi, statmenai srovės krypčiai. Plaukdami pasroviui, dėl mažo greičių skirtumo šio sukimo visiškai nejaučiame. Tempdami baidares prieš stiprią srovę, jau galime pastebėti jų savybę nosimi panirti po vandeniu. Pastatę baidarę (ar kitą laivą) stiprioje srovėje skersą (pavyzdžiui, ji priplaukė prie žemo liepto), šio sukimo momento būsime apversti j srovės pusę (į priešingą nuo liepto pusę; 55 - II pav.). Labai stipri srovė plaukimo priemonę apverčia akimirksniu.Srovėje sustabdytas laivas (pavyzdžiui, užšokęs ant akmens) yra sukamas ne tik apie horizontalią, bet ir apie vertikalią ašį, einančią per lieti mosi su sustabdžiusiu daiktu tašką (55 pav.). Šis sukimas dažnai nėra pavojingas (jei sukami neužšoksime ant kitų kliūčių), tačiau, pirma, mes būtinai būsime pasukti skersai srovės, taigi mus suks ir apie horizontalią ašį; antra, sukant apie vertikalią ašį, mus veiks išcentrinė jėga, kuri mūsų svorio centro judesį bandys pratęsti ir po to, kai laivas apie vertikalią ašį nesisuks (t. y. kai laivas atsistos žemiau kliūties išilgai srovės). Baidarės (jai šie sukimai pavojingiausi) ekipažas, kurio svorio centras yra aukščiau vandens, pratęsdamas judesį, išvirs. Panaši situacija susidaro ir laivui pakliuvus į dvi, turinčias skirtingą greitį, sroves. Jei tos srovės bus vienos krypties, sukimas bus silpnesnis, jei skirtingos - stipresnis, negu užkliuvus už stovinčios kliūties.
55 pav. Baidarės sukimas kai ją sustabdo kliūtis (verčiama į skirtingas puses).
Baidarės judesys: I - sustabdyta. II - skersai srovės. III - baigus posūkį.
1 - srovės kryptis. 2 - kliūtis. 3 - baidarės sukimo apie horizontalią ašį kryptis.
4 - verčiančios ekipažą išcentrinės jėgos kryptis
Prie šių sukimų baidarininkai prisitaiko, pasvirdami į priešingą, negu galima virsti, pusę. Pasvirimo kampas priklauso nuo srovės ir baidarės judesio greičio, baidarės pakrovimo. Pasvirimas užfiksuojamas, užsikabinant vertikalia irklo mente už vandens. Užsikabinti būtina toje srovėje, kurioje baidarė turi likti po posūkio. Svirti reikia kartu su baidare (baidarininkas turi būti baidarėje stipriai įsitvirtinęs), tada galima pajusti baidarę veikiančių jėgų pusiausvyros būseną. Šis įgūdis įgyjamas po ilgos praktikos. Norint mokytis ne tik iš savo klaidų, reikia išnagrinėti virtimų priežastis ir teoriškai. Visais laivais plaukiantys ekipažai, o įsisavinę pasvirimo techniką taip pat ir baidarininkai, šią skirtingo greičio srovių savybę - sukti laivą — panaudoja posūkiams upėje atlikti, kai reikalinga manevruoti. Suktis prieš srovių sukimo kryptį yra beprasmiška, o dažnai ir neįmanoma. Reikia būti pasiruošusiems sutikti visus sukimus, slinkimus, laivo ir srauto judesio inerciją ne tik po vieną atskirai, bet ir po keletą jų kartu.
PLAUKIMO PRIEMONĖS: Plaukimo priemonės parinkimas ⚬ Medinės valtys ⚬ Baidarės ⚬ Pripučiamos valtys ⚬ Katamaranai ⚬ Plaustai
TURISTINIAI VANDENS MARŠRUTAI: Maršrutų sudėtingumas ⚬ Populiariausi vandens turizmo rajonai
GRUPĖS PASIRUOŠIMAS KELIONEI
KELIONĖS PLANAVIMAS: Duomenys apie kelionę ⚬ Kelionės trukmė ⚬ Kelionės grafikas
INVENTORIAUS PARUOŠIMAS KELIONEI:Asmeninis inventorius ⚬ Ekipažo ir grupės inventorius
VANDENS TURIZMO TAKTIKA: Prieigos ⚬ Stovyklavimas. Dienos režimas ⚬ Plaukimas ⚬ Kliūtys ⚬ Žvalgyba ⚬ Avarijos ⚬ Orientavimasis
VANDENS TURIZMO TECHNIKA:
Srovės poveikis laivui ⚬ Baidarės valdymas ⚬ Plausto valdymas ⚬ Pripučiamos valties valdymas ⚬ Remontas