Šeima: Eršketinės (Acipenseridae)
Sturys arba atlantinis eršketas (Atcipenser sturio)
Žuvies kūnas: ilgas, pilvinė dalis tiesi, nugarinė iškili. Šnipas ilgas, su lygiais, be spurgelių, 4 ūseliais prieš žiotis. Nugara pilkšvai ruda arba pilkšvai rausva, pilvas šviesus. Išilgai kūno 5 eilės stambių rombiškų kaulinių plokštelių: nugaroje 9-14, šoninėse eilėse 22-24-26, ant pilvo 10-12. Atskiros mažesnės plokštelės išsibarsčiusios tarp eilių. Apatinė lūpa skersai padalyta į 2 dalis. Sturiai gyvena iki 100 metų, užauga iki 6 metrų ilgio ir iki 400 kg svorio, dažniausiai sugaunami iki 1,25 metrų ilgio. Auga labai greitai.
Paplitimas: paplitęs Šiaurės Atlante, Šiaurės, Baltijos, Viduržemio, Juodosios jūrų baseinuose, Ladogos ežere, anksčiau įplaukdavo neršti į daugelį Europos didžiųjų upių. Suaugusios žuvys gyvena jūrose, per migraciją ir nerštą - upėse. Didesnėje arealo dalyje beveik išnykęs, dabar sutinkamas tik Prancūzijos Garonės upės baseine. Sturius Europoje bandoma reintrodukuoti.
Paplitimas Lietuvoje: Labai reta, vertinga nykstanti žuvis, įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, jų žvejyba uždrausta. Lietuvoje neršdavo Nemune, Neryje, Merkyje ir kt. upėse. 1939m. Nemune, ties Vilkija sužvejotas 250 cm ilgio, 122 kg sveriantis sturys. Paskutinį kartą, 254 cm ilgio, 120 kg svorio, ikringa sturio patelė sugauta 1955 metais Kuršių mariose.
Nerštas: neršti plaukia į upes. Patinai subręsta 12-14 metų amžiaus, patelės - 16-18 metų amžiaus. Neršia gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, ant akmeningo ar žvyringo grunto, kai vandens temperatūra pakyla iki 14°C. Išneršę grįžta į jūrą. Vislumas 0,2-5,7 milijonai ikrų. Jie apvalūs arba pailgi, juodi, dugniniai, lipnūs, 2,6-3 mm dydžio. Embrionai vystosi 3-10 parų. Lervos vystosi apie vieną mėnesį ir, kai jų ilgis pasiekia 6 cm, pavirsta mailiumi. Jaunikliai iki 3 mėnesių gyvena upėse.
Mityba: Minta įvairiais bestuburiais, moliuskais, vėžiagyviais.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis