Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Saulažuvė, paprastoji saulažuvė (Leucaspius delineatus)
Žuvies kūnas: pailgas, galva nedidelė. Panašios į nedideles aukšles, nuo jų skiriasi platesniu kūnu ir galva, trumpa šonine linija. Ant galvos yra jautrių kanalų tinklas išsidėstęs grupėmis: galvos viršuje, po akimis, prie žiaunų. Žiotys viršutinės, apatinis žandikaulis pakeltas į viršų, dantys išsidėstę 2 eilėmis. Žvynai sąlyginai stambūs, lengvai nusivalantys. Šoninėje linijoje 40-46 žvynai.
Saulažuvė - viena iš mažiausių žuvų Lietuvos ichtiofaunoje, dažnai painiojama su kitų žuvų jaunikliais. Kūno spalva sidabriška, nugara tamsiai žalia, galva tamsiai ruda, ryškiai skiriasi nuo nugaros. Išilgai viso kūno, virš šoninės linijos, kartais būna melsva blizganti juostelė. Pelekai blyškūs, ploni, bespalviai.
Saulažuvės gyvena iki 5-6 metų, auga labai lėtai, užauga iki 4-5 cm ilgio, kartais iki 8 cm ilgio ir 7 g svorio. Iki metų amžiaus saulažuvės užauga iki 2 cm ilgio ir 0,2 g svorio, 2 metų - iki 3-4 cm ir 4-5 g, 3 metų - iki 5-6 cm ir 6 g.
Paplitimas: Sutinkama didesnėje Europos dalyje: Reino, Dunojaus, Dnepro, Pripetės, Volgos, Dauguvos, Nemuno ir kt. upių baseinuose, kai kuriuose Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinų ežeruose, kai kuriose Šiaurės Kaukazo upėse.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje gana dažna žuvis. Gyvena stovinčiame arba lėtai tekančiame vandenyje - kai kuriuose ežeruose, Nemuno žemupyje, Kuršių marių įlankose, tvenkiniuose.
Nerštas: Lytiškai subręsta 2 metų amžiaus, 3-4 cm ilgio, apie 5 g svorio. Neršia porcijomis ant vandens augalų. Nerštas prasideda gegužę ir tęsiasi birželio mėnesį. Pirmąją porciją saulažuvės išneršia apie 15°С vandens temperatūroje, kitas - aukštesnėse. Vislumas - 1-4 tūkst. ikrų, jų dydis apie 0,8 mm.
Mityba: Saulažuvės - labai ėdrios žuvys. Mailius minta smulkiu zooplanktonu, suaugusios - chironomidų ir vabzdžių lervomis, smulkiais vabzdžiais, ikrais, žuvų lervomis.
Gyvenimo būdas: Dažniausiai sutinkamos nedideliuose ežeruose, upių senvagėse, karjeruose, tvenkiniuose su smėlėtu, truputį dumblėtu dugnu. Gyvena būriais, vasarą plaukioja šiltuose viršutiniuose vandens sluoksniuose, aktyvios ir dieną ir naktį. Orams atšalus nusileidžia giliau, pavasarį ir rudenį laikosi netoli dugno, žiemoti įsirausia į gruntą.
Žvejyba: Menkavertė žuvis. Kai kuriuose vandens telkiniuose, kur jų labai daug, vietiniai saulažuves gaudo žuvies kotletų gamybai. Naudojamos kaip jaukas plėšrioms žuvims gaudyti.
Įprastai saulažuvės gaudomos nedideliais graibštais su tankiu tinklu. Užtenka sudrumsti vandenį ir saulažuvių būrys be jokios baimės puola į jį. Saulažuves geriau gaudyti iš valties ar nuo tiltukų, nes jos retai priplaukia arčiau kranto.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis