Šeima: Katžuvinės (Ictaluridae)
Baltoji katžuvė, katžuvė, kanalinis šamukas (Ictalurus punctatus)
Žuvies kūnas: pailgas, kiek suplotas iš šonų. Uodeginis pelekas giliai įkirptas. Žiotys didelės, pusiau apatinės, viršutinis žandikaulis išsikišęs į priekį. Turi 4 poras ūsų - po 2 poras prie viršutinio ir apatinio žandikaulio. Išorinė viršutinio žandikaulio ūsų pora siekia krūtinės pelekus. Žiotyse - daugybė dantų-šepetėlių. Galva vidutinio ilgio, kūnas lygus, be žvynų. Pelekų spinduliai minkšti, išskyrus kietus, aštrius ir duriančius dyglius nugarinio ir krūtinės pelekų priešakyje. Šių dyglių galai nuodingi, įsidūrus sukelia skausmą.
Nugara ir šonai nuo gelsvai rudos iki melsvai juodos spalvos. Pilvas šviesus, sidabriškas. Dažnai sutinkami albinosai.
Katžuvės auga greitai, įprastai užauga iki 27-75 cm ilgio ir 7 kg svorio. 5 metų amžiaus katžuvės įprastai sveria 3-4 kg.
Paplitimas: Natūraliai paplitusios Šiaurės Amerikoje - į rytus nuo Koldirjerų kalnų, į pietus nuo Kanados, centriniuose JAV rajonuose, Meksikos šiaurėje. Plačiai paplitusios upėse, ežeruose ir tvenkiniuose, daugiausiai subtropikuose, nors sutinkami nuo 27° iki 51° šiaurės platumos. Introdukuotas daugelyje Europos šalių.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje labai reta, introdukuota žuvis. Mėgsta gėlus ir apysūrius vandenis. Auginama tvenkiniuose.
Nerštas: JAV katžuvės lytiškai subręsta 1,5-2 metų, Kanadoje - 5 metų, Lietuvoje - 3-5 metų amžiaus. Patelės produktyviausios 5-7 metų amžiaus. Neršia pavasarį ar vasarą 24-29,5°С vandens temperatūroje. Ikrus išleidžia 0,8-2,7 m gylyje. Neršia nuošaliuose, prietemoje esančiuose lizduose, kuriuos patinai įrengia duobėse, tarp senų šakų ar akmenų. Neršia kas metus, tas pats lizdas naudojamas keletą kartų. Vislumas nedidelis - nuo 2,4 iki 13 tūkst. (vidutiniškai 6 tūkst.) ikrų. Po neršto patinas saugo ikrus ir mailių.
Ikrai vystosi ne žemesnėje kaip 10°С ir ne aukštesnėje kaip 30°С vandens temperatūroje; optimali vandens temperatūra - 25-28°С. Esant 28°С vandens temperatūrai embrionai vystosi 5 paras.
Mityba: Katžuvės yra visavalgės žuvys. Šiltuose elektrinių aušinimo tvenkiniuose katžuvės minta visą parą, ypač naktimis ir paryčiais. Vandens temperatūrai nukritus žemiau 8°С maitintis nustoja. Optimali maitinimosi temperatūra - 23-27°С.
Natūraliomis sąlygomis katžuvės iki 38 cm ilgio minta šoniplaukomis, nedideliais vabzdžiais, dumbliais. Katžuvei augant ji pradeda maitintis stambesniais vėžiagyviais ir žuvytėmis, nuo 39 cm ilgio tampa plėšrūnėmis.
Įprastai katžuvės maitinasi prie dugno, bet maistą (ypač jauniklės) gali griebti ir nuo vandens paviršiaus.
Jaunos žuvys daugiausiai minta vandens vabzdžiais, didesnės - apsiuvomis, chironomidomis, moliuskais, vėžiais, krabais, taip pat vandens augalais, medžių sėklomis, žuvimis ir netgi vandens paukščiais.
Gyvenimo būdas: Katžuvės yra šilumamėgės žuvys, optimali gyvenimo temperatūra yra 25°С, todėl tai riboja jų paplitimą Lietuvoje. Nežiūrint į tai katžuvės gali peržiemoti vandens telkiniuose 3-4 mėnesius padengtuose ledu.
Katžuvės yra sėslios žuvys, mėgsta švarių vandens telkinių gilias vietas su smėlėtu ar žvirgždėtu dugnu. Dieną katžuvės slepiasi gilumoje po šakomis ar akmenimis.
Auginimas: Katžuves, bent 4 mėnesius per metus, galima auginti šiltuose, apie 21°С vandens temperatūros telkiniuose. Katžuvės lengvai prisitaiko prie įvairių auginimo sąlygų, neblogai auga esant dideliam žuvų tankiui. Katžuvių mėsa yra labai skani.
Žvejyba: Katžuvių žvejybai galima naudoti įvairius masalus: žiogus, vėžius, varles, moliuskus. Kitas gaudymo būdas - jaukai gaminami iš negyvų žuvų, mėsos, sūrio, tešlos. Kartais šie jaukai dedami į specialius vamzdelius, kad nuleisti juos ant dugno.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Amerikinis šamukas ⚬ Baltoji katžuvė ⚫ KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis