Šeima: Nėginės (Petromyzonidae)
Upinė nėgė, septintaškė, devynakė (Lampetra Fluviatilis)
Žuvies kūnas: ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 žiauninių angų. Skirtingai negu jūrinės nėgės, viršutinės žiočių plokštelė ilga, su dviem vienas nuo kito nutolusiais dantimis. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Apatinėje žiočių plokštelėje (5)7(9) dantys, iš kurių kraštiniai dažniausiai dvišakiai. Per nerštą dažniausiai dantys atbunka, ties lūpos kraštu turi vieną eilę smulkių dantelių. Užauga iki 25-50 cm ilgio ir 80-130 gr svorio.
Paplitimas: paplitusios Šiaurės Atlante, Baltijos jūros baseine.
Paplitimas Lietuvoje: Iš Baltijos jūros migruoja neršti į Nemuną, Nerį ir jų intakus.
Nerštas: Subręsta per 6-7 mėnesius, kai ilgis siekia 25-50 cm. Neršia gegužės mėnesio pabaigoje - birželio mėnesio pabaigoje, kai vandens temperatūra siekia 10°C. Neršia seklumose ant žvyrėto dugno, grupelėmis, po neršto žūva. Vislumas 4-40 tūkst. ikrelių. Jie elipsiški, neskaidrūs, gelsvai pilki, lipnūs 0,8-1,1 mm dydžio. Embrionai juose vystosi 11-14 parų.
Mityba: minta bestuburiais.