Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Baltasis plačiakaktis, paprastasis plačiakaktis (Hypophthalmichthys molitrix)
Žuvies kūnas: Gana stambi didžiagalvė žuvis su plačia kakta (jos plotis būna 10-15% viso žuvies kūno ilgio), žemai jos šonuose esančiomis akimis. Kūnas nuosaikiai ilgas, verpstiškas, padengtas labai smulkiais žvynais. Žiotys viršutinės, žandikauliai vienodo ilgio. Žiaunų skydeliai suaugę tarpusavyje, nesuaugę su tarpžiotiniu tarpu, sudaro skersinę raukšlę. Nugarinis pelekas trumpas, krūtinės pelekai neužeina už pilvo pelekų pradžios. Analinis pelekas pailgėjęs, uodeginis pelekas kiek aštrokais galais, turi iškirptę. Išilgai kūno, nuo žiaunų iki analinio peleko eina aštri briauna. Šoninėje linijoje būna 110-124 žvynų. Nugara ir galvos viršus - žalsvai pilki, šonai ir pilvas - sidabriniai. Nugarinis ir uodeginis pelekai nugaros spalvos, kiti - šviesūs, kiek gelsvi.
Plačiakakčiai gyvena iki 20-25 metų, auga labai greitai, vidutiniškai užauga iki 60-100 cm ilgio, maksimaliai - iki 140 cm ilgio ir 50 kg svorio. 5-6 metų amžiaus žuvys įprastai būna iki 50 cm ilgio ir 3-4 kg svorio. Dirbtinai veisiami, esant palankioms sąlygoms, metų amžiaus plačiakakčiai užauga iki 15-20 g, 2 metų amžiaus - 250-300 g, 4 metų amžiaus - apie 1,2 kg svorio.
Paplitimas: Natūraliai paplitęs Pietryčių Azijoje, Amūro upės baseine. Introdukuotas 88 šalyse, Volgos tvenkiniuose ir žemupyje, Dnepro, Dniestro, Pruto, Dono, Kubanės, Tereko upėse, Aralo ežero baseine.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje labai reta žuvis, introdukuota 1962 metais. Veisiama šilto vandens tvenkiniuose prie šiluminių elektrinių, dažnai kartu su karpiais.
Nerštas: Natūraliomis sąlygomis (Amūro upės baseine) plačiakakčiai lytiškai subręsta 5-6 metų amžiaus, apie 50 cm ilgio. Nerštavietės upėse įprastai būna už smėlio pusiasalių ar salų, srovių susikirtime, skaidriame vandenyje. Neršia porcijomis, vasarą, vislumas - iki 500 tūkst. ikrų. Ikrai apvalūs, pilkšvi. Embrionai vystosi plaukdami pasroviui apie 2 paras.
Mityba: Mailius minta zooplanktonu, pasiekus 15-16 mm ilgį (apie 20 parų amžiaus) pradeda formuotis ypatingos žiaunos, žarnynas pailgėja, ir plačiakakčiai pradeda maitintis planktoniniais dumbliais. Didesnės žuvys minta dumbliais, fitoplanktonu, detritu. Plačiakakčiai puikūs vandens valytojai - misdami (išfiltruodami) mikroskopiniais dumbliais jie išvalo žydintį nuo dumblių ir drumstą nuo detrito vandenį.
Gyvenimo būdas: Suaugę plačiakakčiai yra judrios žuvys, mėgsta lėtos tėkmės ar stovintį, turtingą dumbliais vandenį. Plačiakakčiai, kokiu nors daiktu daužant į vandens paviršių, ar artėjant kokiam nors šešėliui (pvz. valčiai) gali iššokti iki 2 m iš vandens. Dieną jie šokinėja intensyviau negu naktį.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis