Šeima: Ešerinės (Percidae)
Ešerys, birškis, klumpinis, kupris, šaukas (Perca fluviatilis)
Žuvies kūnas: aukštas, kiek kuprotas, apaugęs kietais, smulkiais, dantytais pakraščiais, giliai į odą įaugusiais žvynais. Nugara tamsiai žalsva, šonai žaliai gelsvi, senų ešerių - gelsvi, su 5-9 skersiniais tamsiais dryžiais. Pilvas gelsvai baltas. Akys didelės, tamsios, galva didelė, lūpos plonos, žiotys plačios su daug smulkių dantukų. Turi 2 nugarinius pelekus: pirmasis aukštas, tamsiai pilkas su juoda dėme užpakalinėje dalyje, antras žalsvai gelsvas, nedygliuotas. Krūtininiai pelekai oranžiniai arba gelsvi, pilvo, analinis ir uodeginis raudoni, prie pagrindo truputi juosvi. Ešeriai užauga iki 50 cm ilgio ir 3,5 kg svorio. Auga lėtai. Dažniausiai sugaunami 70-500 g svorio ešeriai.
Pirmais gyvenimo metais ešerys sparčiai auga į ilgį. Vėliau ešeriai pradeda didinti svorį aukštyn ir platyn. Stambesnių ešerių tarpe dažniausiai sugaunami 15- 30 cm ilgio ir 400-500 g svorio, apie 5-10 metų amžiaus žuvys.
Paplitimas: Paplitimas: Ešeriai viena iš labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Sutinkami beveik visuose Europos ir šiaurinės Azijos gėluose vandenyse, ypač ežeruose.
Paplitimas Lietuvoje: Lietuvoje labai dažnas lėtose upėse, ežeruose ir tvenkiniuose; vengia sraunumų. Ešeriai nereiklūs, gyvena nedideliais būriais, mėgsta švarų ir turtingą deguonimi vandenį, bet gali gyventi ir aukšto rūgštingumo vandenyse, todėl aptinkami miškų ir durpynų ežeruose, kuriuose kitos žuvys gyventi negali. Juose jie būna žymiai tamsesni. Kai kuriuose ežeruose ešeriai taip smarkiai dauginasi, kad išstumia kitas žuvų rūšis. Labai daug ešerių yra Kuršių mariose, jų akmenuotose vietose.
Ežeruose aptinkamos dvi ešerių formos - pakraštinė ir giluminė. Pakraštiniai ešeriai yra tamsesni, laikosi dideliais būriais arti pakraščių. Giluminiai ešeriai yra šviesesni, stambesni, plėšresni, auga greičiau negu pakraštiniai, gyvena atviruose vandens plotuose.
Nerštas: Patinai lytiškai subręsta 1-2 metų amžiaus, patelės - 2-4 metų amžiaus, 12-16 cm ilgio. Neršia netoli vandens telkinių pakraščių tarp augalijos ant įvairaus povandeninio substrato - ant augalinių liekanų, smėlėto, akmenuoto grunto ir kt. balandžio pabaigoje-gegužės mėnesį, kai vandens temperatūra pakyla iki 7-8°C. Vislumas 12-200 tūkst. ikrų. Ikrai apvalūs, 2,3-3 mm dydžio. Ikrai išleidžiami kaspinų pavidalu. Juos labai naikina vandeniniai paukščiai ir kai kurios žuvys, pavyzdžiui, dyglės. Smarkiam vėjui pučiant, daug ikrų bangos išmeta ant kranto. Embrionai vystosi 8-11 parų.
Mityba: Ešeriai yra plėšrūnai. Jaunikliai minta dugno bestuburiais, suaugusieji - įvairiais bestuburiais, kirmėlėmis, vabzdžių lervomis, smulkiomis žuvelėmis. Įprastai žuvis ešeriai pradeda pulti pasiekę 12 cm ilgį. Ešeriai maitinasi įvairiuose vandens sluoksniuose, bet įprastai prie dugno ar kiek aukščiau jo. Vandens paviršiuje ešeriai visu būriu puola saulažuvių pulkus.
Žvejyba: Ešeriai mėgsta sukinėtis prie dugno akmenų, kelmų, į vandenį suvirtusių medžių. Mažesnieji ešeriai įprastai pagaunami ties povandeniniais kalniukais, sėkliais, įlankėlėse. Greičiausiai ešeriai auga vasarą. Ežeruose, kuriuose gausu mažų ir vidutinių ešeriukų didelė tikimybė pagauti ir didžiausius ešerius. Ešeriai labai ėdrūs ir griebia viską, kas juda. Ešeriai labai smalsūs ir greitai reaguoja į triukšmą ar sudrumstą vandenį, juos traukia viskas, kas nematyta.
Ešeriai žvejojami nuo ankstyvo pavasario, nuslūgus potvynio vandeniui. Po neršto, ešerių kibimas kiek pagerėja, vėliau susilpnėja, bet vėl pagerėja liepos mėnesį, ir tęsiasi iki vandens užšalimo. Ypač gerai ešeriai kimba spalio-lapkričio mėnesiais. Ešeriai gerai kimba ir žiemą, ypač 10-20 dienų po pirmojo ledo, yra pagrindinė žvejojama žuvis šiuo žiemos laikotarpiu. Ešeriai geriau kimba ryte ir vakare, o esant apsiniaukusiam orui, lyjant - visą dieną. Juos galima gaudyti ir šviesiomis naktimis. Ešeriai gaudomi vandens telkiniuose akmenuotu dugnu, prie statesnių krantų, vandeninių augalų, kerplėšų, ar akmenų, duobėse (ypač vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje), upelių žiotyse, duburiuose. Buvimo vietas galima nustatyti pagal ešerių puolamas, šokinėjančias iš vandens žuveles.
Ešeriai gaudomi spinigu, plūdine meškere, ir žiemą ant ledo. Ešerys dažniausiai masalą ima užtikrintai ir staigiai.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis