Šeima: Karpinės (Cyprinidae)
Aukšlė, paprastoji aukšlė, viršvandenė, viršplaukė, selepė (Alburnus alburnus)
Žuvies kūnas: pailgas, siauras, iš šonų plokščias, padengtas labai plonais sidabriniais žvyneliais - lengvai iškrentančiais, blizgančiais. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai ir pilvas sidabriški. Šoninė linija pilna, ties krūtininiu peleku truputį išlenkta, joje 43-48 žvynai. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, analinis ir poriniai - geltono arba rausvo atspalvio. Tarp pilvinių ir analinio pelekų yra aštri briauna. Akys didelės.
Suaugusi aukšlė sveria iki 50 gramų. Vienmetės aukšlės užauga iki 7 cm ilgio ir 3 g svorio, keturmetės - iki 13 cm ilgio ir 30 g svorio.Sugaunamos net aštuonerių metų aukšlės daugiau kaip 20 cm ilgio ir 55g svorio.
Paplitimas: Sutinkamos Europoje ir Vakarų Azijoje. Arealo ribos: į šiaurę nuo Kaukazo, Pirėnų ir Alpių, į rytus nuo Volgos upės baseino ir šiaurės vakarų Turkijos. Introdukuotos Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje.
Paplitimas Lietuvoje: labai dažna žuvis, paplitusi upėse, daugelyje ežerų ir tvenkinių, išskyrus miško ežeriukus ir tuos vandens telkinius, kuriose žiemą dūsta. Negyvena srauniuose šaltavandeniuose upeliuose.
Nerštas: Lytiškai subręsta 2-3 metų amžiaus, 10-12 cm ilgio. Neršia nuo gegužės mėnesio pabaigos iki liepos pradžios, kai vandens temperatūra pasiekia 15-16°C. Ikrus įprastai leidžia 3-4 kartus, su 8-12 dienų tarpais. Neršto metu aukšlės darosi neatsargios - susirenka dideliais būriais upių žiotyse, įlankose, prie pakraščių ir be paliovos šokinėja. Vislumas - 4-12,5 tūkst. ikrų. Lipnūs ikrai išleidžiami ant augalų ir akmenų. Embrionai vystosi 3 paras.
Mityba: Jauniklės daugiausia minta planktonu, suaugusios - vabzdžiais, žiedadulkėmis, smulkiais vėžiagyviais, kitu gyvuliniu maistu. Aukšlės labai rajos, dažnai galimapamatyti kaip aukšlės gaudo skrendančius arti vandens paviršiaus vabzdžius. Rudenį, kai vabzdžių sumažėja, jos minta smulkiais vėžiagyviais.
Gyvenimo būdas: Aukšlės - labai judrios ir bailios žuvytės, laikosi būriais viršutiniuose vandens sluoksniuose, tik anksti pavasarį ir vėlai rudenį gilumoje, mėgsta lėtai tekantį vandenį. Mėgstamos jų vietos - stovintis arba lėtai tekantis vanduo, prie krantų, tiltų, įtekančių šaltinių, griovių ir upokšnių žiočių, vietos šalia šiltesnio vandens srovės. Aukšlių gausu ir upių patvankose. Ramiame vandenyje aukšlės dažniausiai plaukioja pakraščiais čia viena, čia kita kryptimi. Aukšlės labai baikščios ir smalsios žuvys - pajutusios nors mažiausią pavojų, jos greitai slepiasi, bet tuoj pat grįžta pažiūrėti, kas jas išbaidė.
Žvejyba: Pradedančiam žvejui aukšlių žvejyba yra gera treniruotė. Žvejai aukšlę vertina kaip lengvai pagaunamą masalą plėšriosioms žuvims gaudyti. Aukšlės meškeriojamos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kimba nuo aušros iki sutemų. Gaudomos lengva plūdine meškere. Valas 0,15-0,2 mm, kabliukas - 2-3 numerio, plūdė - 20-30 cm atstumu nuo kabliuko. Masalai - musės, jų lervos, slieko gabaliukas, apsiuvos, skruzdėlių kiaušiniai, tešla. Masalą reikia užmesti atsargiai, kad jis ramiai nukristų ant vandens paviršiaus. Užmetama plastišku, greitėjančiu judesiu. Aukšlė kimba savotiškai. Pastebėjusi masalą, ji priplaukia ir ima jį čiupinėti. Plūdė tuo metu pradeda virpėti. Po to aukšlė stipriai traukia masalą gilyn, o kartu ir plūdę. Šiuo momentu reikia silpnai užkirsti ir neskubant vilkti. Aukšles galima žvejoti ir museline meškere, masalui naudojant mažas museles arba nedidelius žiogus.
ČIULPIKINĖS: Čiukučianas ⚬ Didžiažiotė bizonžuvė ⚫ DYGLINĖS: Trispyglė dyglė ⚬ Devinspyglė dyglė ⚫ GĖLAVANDENĖS MIEGALĖS: Nuodėgulinis grundalas ⚫ GRUNDALINĖS: Dnieprinis grundalas ⚬ Grundalas rubuilis ⚫ ERŠKETINĖS: Baltijos aštriašnipis eršketas ⚬ Sterlė ⚬ Sturys ⚫ EŠERINĖS: Ešerys ⚬ Pūgžlys ⚬ Starkis ⚫ KARPINĖS: Baltasis amūras ⚬ Juodasis amūras ⚬ Aukšlė ⚬ Srovinė aukšlė ⚬ Gružlys ⚬ Rytinis gruželis ⚬ Karpis ⚬ Karosas ⚬ Sidabrinis karosas ⚬ Karšis ⚬ Kartuolė ⚬ Kuoja ⚬ Lynas ⚬ Meknė ⚬ Ožka ⚬ Baltasis plačiakaktis ⚬ Margasis plačiakaktis ⚬ Plakis ⚬ Rainė ⚬ Ežerinė rainė ⚬ Raudė ⚬ Salatis ⚬ Saulažuvė ⚬ Skerssnukis ⚬ Sparis ⚬ Strepetys ⚬ Šapalas ⚬ Ūsorius ⚬ Žiobris ⚫ KATŽUVĖS: Katžuvė KIRŠLINĖS: Kiršlys ⚫ LAŠIŠINĖS: Čyras ⚬ Lašiša ⚬ Muksunas ⚬ Amerikinė palija ⚬ Peledė ⚬ Ripusas ⚬ Seliava ⚬ Sykas ⚬ Jūrinis sykas ⚬ Šlakis ⚬ Margasis upėtakis ⚬ Vaivorykštinis upėtakis ⚫ MORONIDINĖS: Dryžuotasis ešerys ⚫ LYDEKINĖS: Lydeka ⚫ NĖGINĖS: Jūrinė nėgė ⚬ Mažoji nėgė ⚬ Upinė nėgė ⚫ PLEKŠNINĖS: Upinė plekšnė ⚫ PLERNINĖS: Paprastasis kūjagalvis ⚬ Raibapelekis kūjagalvis ⚫ SILKINĖS: Perpelė ⚫ STINTINĖS: Stinta ⚫ ŠAMINĖS: Šamas ⚫ UNGURINĖS (UPINIAI UNGURIAI): Ungurys ⚫ VĖGĖLINĖS: Vėgėlė ⚫ VIJŪNINĖS: Kirtiklis ⚬ Šiaurinis auksaspalvis kirtiklis ⚬ Šlyžys ⚬ Vijūnas ⚫ ŽVYNAGALVINĖS: Žvynagalvis