Neris - didžiausias Nemuno intakas, turintis iš viso 510 km ilgio:
275 km Baltarusijos žemėse (ten ji vadinama Vilija) ir 235 km Lietuvoje; daugiau nei 6 km eina abiejų respublikų siena. Vandeningumas tolydžio didėja: Vileikoje vidutinis metinis debitas - 29,9 m3/sek., Vilniuje - 116 m3/sek,, Jonavoje - 187 m3/sek. ir žiotyse - 189 m3/sek. Upė pakankamai vandeninga, per metus nuplukdo vidutiniškai 6 km3 vandens. Vidurupyje srauni, gilina vagą, nemažai gabena nešmenų, pavyzdžiui, Vilniuje perneša per metus 130 tukst. t. kietų nešmenų. Srovės greitis svyruoja dažniausiai nuo 0,6 iki 1,9 m/sek. Dėl pavasario polaidžio, o kartais ir vasaros lietaus poveikio upė ištvinsta, vandens lygis pakyla. Aukštupyje, kur slėnis platus, mažiau, apie 2,8 m, aukštumomis tekančiame vidurupyje kartais iki 8 m. Didžiausi potvyniai buvo 1931 m., 1941 m., 1951 m., 1958 m. Daugeliui įsiminė 1931 m. potvynis, kada Vilniuje upės vanduo buvo išsiliejęs net į Gedimino aikštę. Didelių potvynių metu Neries žemupyje nuteka iki 2000 m3/sek. vandens, o sausros atveju - tik 50 m3/sek., 40 kartų mažiau.
Viso upyno plotas - apie 25 tukst. km2. Jo paviršiaus ežeringumas - 2%, pelkėtumas - 14%, miškėtumas - 27% . Tai lygumų upė, Nepaisant to, per visą jos ilgį susidaro nemažas kritimas. Jos ištakos yra apie 200 m, o žiotys Kaune - tik apie 30 m aukščiau jūros lygio. Vidutinis nuolydis - 32 cm/km, kai kuriose atkarpose siekia iki 76 cm/km, o rėvose žymiai daugiau. Didžiausias vandens kritimas yra Lietuvoje, kur upė graužiasi skersai aukštumų. Tose vietose susidarė savotiški išplautų riedulių slenksčiai, arba rėvos. Neryje - 39 didesnės rėvos, o iš viso jų - apie šimtą. Dvylika stambesnių intakų, kurie praeityje tiko plukdymui.
Neris teka skirtingais geomorfologiniais paviršiais. Aukštupys (nuo ištakų iki Ašmenos intako) yra plačioje lygumoje, supamoje iš rytų (Minsko), pietų (Ašmenos) ir šiaurės (Švenčionių - Naručio) aukštumų ir plynaukščių. Šioje dalyje upė neturi ryškaus nuolydžio, vingiuoja laisviau, o slėnio dugne plačios lankos - užlajos, arba salpos. Įteka nemažų intakų: Servečius, Ilija, Uša, Narutis, Ašmena, Strėčia ir kt.. Aplinka gana natūrali, tai miškingi Baltarusijos rajonai, netankiai gyvenami. Stambiausias miestas prie upės - Vileika, kiek mažesnis - Smurgainys.
Vidurupis gerokai trumpesnis. Upė šioje atkarpoje graužiasi gilyn, teka tarpaukštuminėmis perėjomis, prasiveržia skersai Baltiškųjų aukstumų. Slėnis siauras, ankštas, gilus, staigesniais šlaitais, tėkmė sraunesnė, intakų mažiau (didesnis - Žeimena).
Šioje dalyje yra Vilnius.
Žemupys yra jau Lietuvos Vidurio lygumoje. Upė plati, rami, lėta, į pabaigą sąnašauja. Turi čia vieną didelį intaką - Šventąją. Neries žiotys - Kauno mieste, pakeliui - pramoninė Jonava. Iš viso prie Neries - - apie 300 miestų, miestelių ir kaimų.
Pratarmė ⚫ Vilijos gimtinėje ⚫ Nuo Pohosto iki Vileikos marių ⚫ Vileikos marios ⚫ Pro Vileiką Naručio žiočių link ⚫ Narutis ⚫ Nuo Naručio žiočių iki Ašmenos ir Strėčios santakos ⚫ Iki susitikimo su Žeimena ⚫ Vilniaus apymiesčiais, rūmų papėdėmis ⚫ Senosios sostinės link ⚫ Susitikimo su Šventąja belaukiant ⚫ Lėtas artėjimas prie Nemuno ⚫ Trumpas maršruto aprašas