Upių labirintasKelionės į Gruziją

Geologinės praeities pėdsakai. Vilniaus apylinkės. Karoliniškės

KAROLINIŠKĖS

Domisi mokslininkai, džiaugiasi turistai ir poilsiautojai šiaurės vakariniame miesto pakraštyje esančiomis Karoliniškių kalvomis. Šiam žaliajam Vilniaus miesto pakraščiui dabar taikomas gamtinio draustinio režimas.
Nuo aukštokų Karoliniškių kalvų, kritulių ir šaltinių vandens labai suskaidytų, išplautų ir dar šiuo metu vietomis tebeardomų, atsiskleidžia nuostabi sostinės panorama. Vilnius gražus ir ankstų rytą, saulei tekant, ir vakare, užsidegus tūkstančiams žiburių. Kalvos su aukštais skardžiais prie pat Neries, krūmų ir miško prieblandoje pasislėpusios tarpukalvės su giliai įsirėžusiomis griovomis - puiki vieta iškylauti.
Įsimenama aukšta Plikakalnio atodanga. Argi neįdomu Plikakalnio papėdėje pasilypėti ant granitinio akmens - vieno, kito ir apžvelgti visą skardį? Dar taip neseniai šie akmenys tūnojo kažkur aukštai atodangoje. Tačiau vieną gražią dieną jie neteko pusiausvyros, pakluso žemės traukos jėgai ir, triukšmingai pasišokinėdami kartu su atplyšusiais rudos morenos gabalais, žnektelėjo prie pat Neries ar nugarmėjo jos dugnan. O po ilgai trunkančio lietaus bei potvynio, kuris gerokai paplauna šlaito apačią, nuo skardžio žemyn dažnai nusliuogia ir milžiniški žemės luistai. Jie nusitempia ir lazdynų, alksnių kukšteras, ir žalią velėną su sirpstančiomis žemuogėmis, ant liaunų stiebų pakibusiomis gervuogėmis.
Karštą vidurvasarį Plikakalnio atodangoje galima pamatyti vėjo gūsio paskatintą ar savaime srovenantį saulės iškepintą smėlį. Per kietesnio smiltainio, priemolio atbrailas jis neria žemyn it nuo krioklio. Atodangos apačioje, o kai kur ir aukštėliau iš po žemių prasiveržia nedideli šaltiniai. Taip kasdien apnuoginti Plikakalnio šlaitai atiduoda duoklę Neries upei, tik toji vis nepasotinama...


Plikakalnio atodanga prie Neries

Plikakalnio atodanga prie Neries


Ilgesnį laiką padrėkusias ir neardomas atodangos vietas greitai užvaldo šalpusniai. Pamažu jie įsikabaroja kone iki pat skardžio viršaus, nė neįtardami, kad kiekvieną akimirką gali būti nublokšti papėdėn ir palaidoti nuslinkusios žemės krūvoje. Kopia šlaitais, žinoma, ne vien šalpusniai. Neretai, ypač vasarą, jais pamatysi besiropščiančius paauglius ir studentus gamtininkus. Kietame priemolyje iškirsti laipteliai - jų buvimo pėdsakai.
Plikakalnis - aukščiausia iš visų ties Vilniumi esančių Neries slėnio atodangų. Marga ir sluoksniuota jos storymė padeda geriau pažinti ledynmečio epochą, suprasti, kaip kito ir dabar keičiasi mūsų žemės veidas.


<< Į TURINĮ >>