TARPLEDYNMEČIO PĖDSAKAI PRIE MAKSIMONIŲ, JONIONIŲ IR NETIESŲ
Nemunas už Merkinės savo verpetais apsuka daugybę salų ir teka į vakarus. Jo dešinėje pabiręs Maksimonių, o kairėje - Jonionių kaimas, beveik vienas priešais kitą. Kaip tik ties jais stačiuose ir apgriuvusiuose Nemuno krantuose kyšo seni paskutinio tarpledynmečio veiklos dariniai. Jie akivaizdūs ir kairiojo kranto didelės griovos žiotyse.
Kas šie dariniai? Nesunku įsitikinti, kad atodangų apačioje yra labai kietas pilkai rudas priemolis (priešpaskutinio arba riso apledėjimo). Viršum jo, kaip ant kokio pamato, slūgso įdomios tarpledynmečio sąnašos: įvairiagrūdis smėlis, juostuotas molis, pagaliau sapropelis1 ir dumblingas molis, dumblas. Sąnašose randama daug įvairių augalų lapų, sėklų, kankorėžių, žiedadulkių ir sporų. Visą šitą kompleksą užkloja jau Nemuno vandens suneštos terasinės smėlingos nuosėdos.
Šiandien pro šias atodangas srovena Nemunas, tačiau prieš 80-120 tūkst. metų, paskutiniame tarpledynmetyje, čia bangavo ežeras.
Apie 5 km nuo Merkinės miestelio (toli už Merkinės rėvos), Netiesų kaime, aptinkame tamsiai pilką sapropelių, durpių, pilkšvo smėlio su organinėmis liekanomis. Tai irgi paskutinio tarpledynmečio sluoksniai. Jie dabar slūgso aukštame dešinės Nemuno pusės šlaite, o šiems dariniams klostantis, čia būta nedidelio ežero su gana stačiais krantais. Garsiose Netiesų tarpledynmetinėse nuosėdose randama anais laikais Lietuvoje augusių vešlių spygliuočių miškų, ąžuolynų medienos likučių, įvairią medžių bei krūmų žiedadulkių, samanų, paparčių sporų. Pasitaiko ir senajame ežere nardžiusių žuvų dantų, kaulų, žvynų, daug minkštakūnių kiautelių.
Tiek Nemuno krantai ties Maksimonių bei Jonionių kaimais, tiek ir Netiesų atodanga atsilankiusiuosius supažindina su įdomiu Lietuvos geologinės praeities epizodu - paskutiniu tarpledynmečiu.