DAUMANTAI
Veltui Daumantuose beieškotume kadaise žinomos puikios atodangos, kurioje buvo ypač gerai matyti kvarcinis neogeno smėlis su pilko anglingo molio tarpsluoksniais. Liko tik klampi, šaltiniuota pakriaušė, apaugusi aviečių krūmais, o greta - velėna su medžiais, užslinkusi ant žemiau slūgsančio devoninio smėlio. Daumantai - puiki kurortinė vieta. Status skardis, gyventojų vadinamas Panorkalniu, nusileidžia ne upėn, kaip Vetygaloje ir Abromiškyje, bet į žalią, lyg juostomis išvagotą paupio pievą. Upėje žilvičių priaugusios salos, smėlio seklumos, o užuolankoje - liūnas. Iš griovos, kertančios Panorkalnį, teka rusvas nuo geležies junginių šaltinių vanduo. Dugne iš žalsvų maurų lyg eglutės kyla vandens žolės. Tokių žolių auga ir sieringame Likėnų šaltinyje.
Laipioti griova nelengva. Dešinėje jos pusėje lyg uola baltuoja smėlio iškyšulys. Kol jį pasieki, kabindamasis už traškančių berželių ir slysdamas brūzgynais apaugusiu stačiu skardžiu, esi priverstas ne kartą stabtelėti atsipūsti.