PRIE VIŠTYČIO EŽERO
Vištyčio ežeras ir apyežeris - viena gražiausių Pietvakarių Lietuvos vietovių. Takai ir pievų brydės veda nuo kalvos iki pat kranto. Čia atsidūrus taip ir norisi sėsti į siūbuojančią valtį, patraukti į ežero vidurį, irklais pakovoti su bangomis. Užtat Vištytį ir mėgsta suvalkiečiai, lanko turistai.
Apie Vištyčio ežerą pasakojama nemažai padavimų. Atėjęs jis nuo „Mėlynųjų marių" ir, pasak vienų, iš debesų nusileidęs, anot kitų, - iš žemės išplaukęs. Dabartinio ežero vietoje bandą ganiusius naktigonius jis kaip vištytis cypsėjimu įspėjęs skubiai pasišalinti. Kai ankstų rytą sukilę, žmonės radę pievas jau apsemtas vandeniu.
Iš tikrųjų šis ežeras - ledynų epochos palikimas. Sustūmęs aplinkines kalvas, ledynas tarp jų „išgulėjo“ labai gilią daubą, į kurią paskiau suplūdo tirpsmo vanduo.
Vištyčio akmuo
Vištyčio apylinkės nepaprastai kalvotos ir daubuotos. Prie ežero ir XVI amžiuje įkurto miestelio šliejasi Pavištyčio aukštuma. Ją sudaro riedulingi bei žvyringi galinių morenų ruožai su pailgomis ir plokščiaviršūnėmis ledyno suformuotomis kalvomis, su ozais ir daugiau kaip 284 m viršum Baltijos jūros lygio iškilusiu Pavištaičio kalnu. Įkopus jo viršūnėn, kiek akys aprėpia - kalvos, pievos, miškai, ežerėliai. Be to, Vištyčio ežero pakrantes paįvairina prie jo dunksantis piliakalnis ir, it sargybinis savo poste, sustingęs senutėlis vėjo malūnas.
Ties Vištyčiu (2 km nuo miestelio) dėmesio vertas masyvus granitinis riedulys. Jis puikuojasi plynoje įkalvėje, visai greta vieškelio į Kybartus. Šio akmens ilgis apie 6 m, plotis ir aukštis apie 4 m. Riedulio „viršūnė“ įlinkusi tarytum dubuo, ir čia po lietaus visada užsilaiko vandens. Akmenį kažkas yra mėginęs skaldyti, tačiau nesėkmingai - su vargu įkalti geležiniai strypai liko šių pastangų liudininkais. Pasakojama, jog prie riedulio senovėje žmonės melsdavęsi, ant jo aukodavę dievams aukas, degindavę amžinąją ugnį.
Be Vištyčio ežero, kalvotame Sūduvos reljefe įsispraudę Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai, kurių pakrantėse ošia Širvinto, Statiškės, Rinkoto šilai. Daug lankytojų būna prie melduose bei nendrynuose paskendusio Žuvinto. Šiame visasąjunginės reikšmės rezervatui priklausančiame ežere veisiasi tūkstančiai vandens paukščių, tarp jų ir baltoji gulbė nebylė. Netrūksta poilsiautojų ir prie Orijos ežero (netoli Kalvarijos}. Pasigrožėti aplinkiniais gamtovaizdžiais patogiausia nuo šio ežero krante iškilusio kalno.