Paviršinė grybiena. Vaisiakūnis ir jo sandara
Ką mes paprastai vadiname grybu, yra paviršinė grybienos dalis, vadinama vaisiakūniu. Vaisiakūnių yra įvairiausios formos (2 pav.) - išsidriekusios plėvelės, rutulio, vėduoklės,taurelės, ausies, karolių, kanopos, o šioje knygoje daugumos aprašomų papėdgrybių ir kai kurių aukšliagrybių jie yra sudaryti iš kepurėlės ir koto.
2 pav. Vaisiakūnių formos:
1 - tikrinis baravykas, 2 - paprastasis trimitėlis, 3 - lauželinis tauriagrybis, 4 - karpotasis pumpotaukšlis, 5 - buožinis pirštūnis, 8 - lipnusis tampriagrybis, 7 - valgomasis trumas, 8 - kūginis briedžiukas, 9 - įžulniojo skylenio sterilioji forma - juodasis beržo grybas, 10 - stambusis žvaigždulis, 11 - paprastoji poniabudė
Priklausomai nuo grybo rūšies ir aplinkos sąlygų iš gerai išsivysčiusios vegetatyvinės grybienos maždaug po 1-4 mėnesių pradeda formuotis vaisiakūnių užuomazgos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių, bet tarp savęs nesuaugusių hifų audinio - plektenchimos. Ji primena aukštesniųjų augalų audinius, tačiau su jais neturi nięko bendra. Vaisiakūnių hifų ląstelės skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio.
Vaisiakūnis sudarytas iš audinių, atliekančių skirtingas funkcijas. Dengiamasis (apsauginis) audinys yra tamsesnės spalvos, storesnių ir kompaktiškiau susipynusių hifų. Jis apsaugo vaisiakūnį nuo mechaninių pažeidimų, nuo saulės, lietaus ir vėjo. Vidinė vaisiakūnio dalis sudaryta iš puresnių, dažniausiai storesnių hifų. Jie aprūpina išorinę grybieną maisto medžiagomis. Šioje dalyje yra jungiamasis audinys.
Grybų vaisiakūniai evoliucijos eigoje kito ir tobulėjo. Aukščiausią išsivystymo laipsnį pasiekė agarikiečiai (Agaricates) ir kiti kepurėtieji grybai, kurių himenoforą nuo kenksmingų išorinių veiksnių apsaugo trama (mėsa).
Kepurėtiesiems grybams priklauso lakštabudiniai ir iš skylėtbudinių baravykiniai grybai, iš viso apie 8000 rūšių. Manoma, kad Lietuvoje jų auga apie 2000-2500 rūšių, dabar žinoma apie 800.
Prie kepurėtųjų grybų priskiriami ir tie aukšliagrybiai bei papėdgrybiai, kurių vaisiakūniai susideda iš kepurėlės ir koto, pavyzdžiui, bobausiai, briedžiukai ir kt. Kadangi šioje knygoje daugiausia kalbama apie agarikiečius, tai išsamiai ir aprašysime tik jų vaisiakūnius.