DANĖS KRANTUOSE
Iš Klaipėdos patraukus plentu Palangos ir Kretingos link, pasiekiami Purmaliai. Čia pat ir siaurutė Purmalė, perkirtusi plentą, įteka į Danę. Šio upelio slėnyje, visai arti žiočių, veltui ieškotume garsios Purmalių atodangos: dabar ji apaugusi, neatpažįstamai pasikeitusi. Kadaise joje buvo pastebėtos smėlyje įsiterpusios rusvos kietos durpės - maždaug pusės metro storio sluoksnis. 1869 m. tas durpes aprašė G. Berentas, o H. Vichdorfas 1910 m. pamėgino nustatyti jų amžių. Purmalių atodangos durpės labai senos; manoma, kad joms apie 300 tūkst. metų. Paėjėjus dar 2-3 km krūmokšniais apaugusiu kairiuoju Danės krantu prieš srovę, už Gvildžių kaimo, kur upės vaga tarsi skyla pusiau, atsiduriame prie aukštos atodangos. Ji gerai matoma nuo plento. Mat, iki kryžkelės, kur atsišakoja keliai į Palangą ir Kretingą, tėra vos apie 2,5 km.
Smėlingoje šios atodangos storymėje, slūgsančioje po rausvo priemolio „kepure“, juoduoja suskeldėjusios durpės, vadinamos dar kvartero anglimi1. Jų sluoksnis labai susiraitęs, vietomis plonytis, beveik pranykstantis gelsvame smėlyje. Kaip ir Purmaliuose, šios durpės yra atsiklojusios viename iš tarpledynmečių, kai čia buvo upių senvagių2, pelkių, o gal tyvuliavo ir didelis vandens baseinas - tuometinės jūros įlanka.
1Šios durpės formavosi kvartero geologiniame periode, kuris tebesitesia ir dabar.
2Senvagė - nuo upės, jai persistūmus, atsiskyrusi ankstesnė vagos dalis, pavirtusi natūraliu tvenkiniu arba durpynu.