Žvynuotoji skylėtbudė
(Polyporus sąuamosus Fr.)
Kepurėlė 5-60 cm skersmens, 2-6 cm storio, pusiau apskrita, apskrita, gelsva, apaugusi tamsiai rudais, koncentriškai išsidėsčiusiais žvynais, kraštai aštrūs, jaunų vaisiakūnių žemyn užsirietę, senesnių sutrūkinėję. Kotas trumpas, storas, šoninis, gelsvas, prie pagrindo juodas. Vamzdeliai iš pradžių trumpi, apskriti, tankūs, vėliau pailgėja iki 4-12 mm, išsiplečia ir pasidaro įvairios formos, sutrūkusiais pakraščiais, gelsvi arba gelsvai rudi. Poros didelės, kampuotos. Trama mėsinga, plaušuota, balta, išdžiūvusių vaisiakūnių kamštiška, lengva, trapi, malonaus medienos kvapo. Sporos bespalvės. elipsiškos, 9-14x4-6 μm.
Auga gegužės - rugsėjo mėn. parkuose, alėjose, pakelėse, ant įvairių lapuočių medžių - ąžuolų, klevų, liepų, guobų, tuopų ir kitų - kamienų, dažniausiai ant senų medžių ir kelmų. Randama dažnai, bet negausiai. Sukelia baltąjį medienos puvinį. Jauni vaisiakūniai, nulupus luobelę, valgomi. Ketvirtos kategorijos.