Upių labirintasKelionės į Gruziją

Lietuvos baltikiniai grybai. Vynėjaus mažūnis

Vynėjaus mažūnis

Vynėjaus mažūnis


(Marasmius wynnei Bk et Br.)

Kepurėlė 3-5 cm skersmens, hūgiška, senesnių vaisiakūnių iškili arba horizontali, su neryškiu gūbreliu, matinė, jauna pilkšva, senesnė violetiškai pilka arba šviesiai violetinė (kepurėlės spalva labai įvairuoja), kraštai lygūs arba šiek tiek raukšlėti. Lakšteliai kepurėlės spalvos, iki 0,5 cm pločio, priaugtiniai, reti. Kotas 5-10 cm ilgio, 0,2-0,4 cm storio, apvalus, tuščiaviduris, vienodo storumo, prie kepurėlės pilkšvas, žemiau rusvas, rausvai rudas, į pagrindą dar tamsesnis. Trama tampri, pilkšva, blankiai violetinė, medienos kvapo, nekarti. Sporos bespalvės, 6-7x3-3,5 μm.
Auga rugpjūčio - spalio mėn. drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, grupėmis. Lietuvoje neretas, dažnokas pietrytinėje ir pietvakarinėje respublikos dalyse. Nevalgomas.
Mažūnių genties grybai atsparūs sausrai. Per sausras vaisiakūniai tik apvysta, kartais net apdžiūsta, šiek tiek susitraukia, o palijus atgyja ir vėl pradeda augti.


<< Į TURINĮ >>