Pilkoji musmirė
(Amanita spissa (Fr.) Kummer)
Kepurėlė 5-10 (12) cm skersmens, pusrutuliška, sena paplokščia arba paplokščiai iškili, rudai pilka, pilka, juosvai pilka, apaugusi baltomis, vėliau pilkomis, dažniausiai koncentriškai išsidėsčiusiomis karputėmis (apvalkalo liekanomis). Lakšteliai balti, platūs, tankūs, prisegtiniai arba laisvi. Kotas 5-10 (12) cm ilgio, 1-2,2 cm storio, baltas, senas pilkas, prie lakštelių su dideliu, baltu, vagotu rinkiu, į apačią storėjantis, plaušuotas, kartais žvynuotas, pagrindas svogūniškai sustorėjęs, be išnaros, tik supleišėjusios jos liekanos išsidėsčiusios 1-3 eilėmis aukščiau sustorėjusios koto dalies. Trama balta, po luobele pilka, perlaužus parusvėja, nemalonaus kvapo ir skonio. Sporos baltos, amiloidinės, 8-10x5-8 μm.
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens lapuočių ir spygliuočių miškuose, pavieniui. Lietuvoje reta. Valgoma, bet rinkti nesiūlome, tuo labiau, kad ji panaši į nuodingą margąją musmirę.