Paprastasis kelmutis
kelmutis (Armillariella mellea (Fr.) Karst.)
Kepurėlė 8-10 (12-18) cm skersmens, jaunų vaisiakūnią kūgiška, senesnių paplokščia, geltonai rudos, ochrinės rudos spalvos, vidurys tamsesnis, kartais, augančią ant šaknų, tamsiai violetinė pilkai ruda su rusvais, juosvai rusvais žvyneliais, kraštai užsilenkę žemyn. Lakšteliai balsvi, senesnių grybų rusvai geltoni, gelsvai rudi, retoki, nežymiai kotu nuaugę žemyn. Senų vaisiakūnių kepurėlė ir lakšteliai būna aplipę baltomis sporomis ir atrodo lyg miltuoti. Kotas 5-12 (15-20) cm ilgio, 0,5-2,5 cm storio, dažniausiai kreivas, prie kepurėlės šviesesnės spalvos,
plaušuotas, taškuotas, žemiau geltonas, geltonai rudas, prie pagrindo juosvai rudas, smulkiai plaušuotas, su šviesiu, balsvu, vagotu, nukrentančiu, plėvelės pavidalo rinkiu. Trama balta, balsva, rusva, plona, minkšta, malonaus kvapo. Sporų masė balta, 7-9x5-6 μm.
Auga vasarą ir rudenį miškuose, parkuose, soduose, kirtimuose, ant medžių kamienų, šaknų, taip pat ant stuobrių, kelmų, išvirtusių medžių, kupetomis, kolonijomis, kartais pavieniui žolėje. Lietuvoje labai dažnas. Valgomas. Nuvirinus vartojamas šviežias, sūdytas ir marinuotas. Trečios kategorijos.
Kelmutis yra parazitas. Jis parazituoja maždaug ant 200 augalų rūšių. Dažnai po stuobrių arba kelmų žieve randama juodų, juodai rudų, blizgančių laidų. Tai rizomorfos, kuriomis kelmučio vaisiakūniai gauna vandenį su maisto medžiagomis. Šio grybo išskiriama keletas formų.