Melsvažalė gleiviabudė
(Stropharia aeruginosa (Fr.) Quėl.)
Kepurėlė 3-7 (10) cm skersmens, iškili, senesnė paplokščia, kraštai lygūs arba su apvalkalo liekanomis, jaunų grybų paviršius, ypač drėgname ore, padengtas melsvai žaliu gleivių sluoksniu ir greit išnykstančiais žydrais smulkiais žvyneliais; vėliau kepurėlė negleivėta, kartais pasidaro net gelsva, luobelė stora, lengvai nusilupanti. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai pilkšvos, senų rusvai pilkos, violetiškai rudos ir purpuriškai rudos spalvos, šviesesniais pakraščiais, tankūs, platūs, priaugtiniai. Kotas 4-10cm ilgio, iki 2 cm storio, kepurėlės spalvos, su gležnu, žalsvu, rudu (nuo išbyrėjusių ant jo sporų) rinkiu; aukščiau rinkio kotas lygus, o žemiau apšepęs baltais žvyneliais, kurie greitai išnyksta. Trama žydro atspalvio, plona, minkšta, nelabai malonaus kvapo ir skonio. Sporų masė purpuriškai ruda, 7-10x5 μm.
Auga vasarą ir rudenį miškuose, parkuose, soduose ant supuvusių kelmų ir netoli jų, tarp žolių, ypač puveningoje dirvoje, pavieniui ir grupelėmis. Lietuvoje randama visur ir gana dažna. Nulupus odelę, maistui vartojama šviežia.