Karpiniuotoji gleiviabudė
skujagalvė (Stropharia atbocrenulata (Peck) Kreisel)
Kepurėlė 3-10 (16) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių varpeliška, senesnių iškili, paplokščia, su gūbreliu, iš pradžių. paviršius su storu klijingu gleivių sluoksniu, kuris, vaisiakūniui senstant, palaipsniui nyksta, jauna, apšepusi gelsvai rudais žvyneliais, kurie vėliau išlieka tik kepurėlės kraštuose arba visai išnyksta, violetiškai ruda, senesnė kaštoninė, rausvai ruda. Lakšteliai pilkšvi, senesnių grybų pilkai violetiniai, violetiškai rudi, žalsvai rudi, tamsiai rudi, iki 12 mm pločio, tankūs, priaugtiniai arba pusiau nuaugtiniai, pakraščiai smulkiai dantyti, jaunų grybų aplipę baltais klijingais lašeliais, kuriems išdžiūvus, lieka rudos dėmelės. Kotas 3-8(15) cm ilgio, 0,3-4,0 cm storio, jaunų grybų su rinkiu; aukščiau rinkio kotas vagotas, šviesesnės spalvos, žemiau apšepęs rudais plaušeliais - žvyneliais, vėliau žvynelių sumažėja arba lieka tik pilkai rudi plaušeliai, dažniausiai į pagrindą storėjantys. Trama gelsva, tampri, stora, nestipraus kvapo, kartoka. Sporų masė violetiškai ruda, 9-12 (15)x5-7 μm.
Auga liepos - spalio mėn. gyvų drebulių papėdėje, retai ant kelmo, po 1-3, retai po 5-7 vaisiakūnius suauga kotais vienoje vietoje. Lietuvoje randama visur, vietomis dažna. Nevalgoma. Pažymėtina, kad šis grybas kilęs iš Amerikos. Visame pasaulyje labai retas (iš viso apie 20 radimviečių). Kada ir kaip jis atsirado Lietuvoje, sunku pasakyti. Manoma, kad miško ūkiui, kaip drebulės parazitas, padaro nemaža žalos.