Geltonasis piengrybis
(Lactarius scrobiculatus (Fr.) Fr.)
Kepurėlė 5-15 (20-25) cm skersmens, iškili, senų vaisiakūnių paplokščia, vidurys įdubęs, didelė, mėsinga, gleivėta, šiurkšti, plaušuota, plaukuota, su koncentriškomis zonomis, geltonai ochrinės arba citrininės geltonos spalvos, kraštai užsilenkę žemyn. Lakšteliai balsvi, senų grybų gelsvi, iki 1 cm pločio, priaugtiniai arba pusiau nuaugtiniai, paspaudus paruduoja. Kotas 3-5 (7) cm ilgio, 1,5-3,5 cm storio, tuščiaviduris, geltonas, su įdubusiomis pailgomis dėmėmis, gleivėtas. Trama gelsva, trapi, vaisių kvapo, aštraus deginančio skonio, perlaužus pageltonuoja, pieniškos sultys baltos, bet ištryškusios greitai pasidaro sieros geltonumo, deginančio skonio. Sporos gelsvos, kartais net baltos, karpotos, su tankiomis, tinkliškai susikertančiomis briaunomis, 7,5-9x6,5-7,5 μm.
Auga vasarą ir rudenį drėgnuose eglynuose, pavieniui arba grupėmis. Labiau paplitęs šiaurinėje ir pietvakarinėje, iš dalies ir vidurio Lietuvoje. Pagal B. P. Vasilkovą laikomas pirmos kategorijos grybu. Vartojamas sūdytas.
Į šį grybą labai panašus gelsvėjantis piengrybis (Lactarius repraesantaneus Britz.), bet pastarojo baltos sultys ore greitai pasidaro violetinės, melsvai violetinės.