Gelsvasis šakniagrybis
(Rhizopogon luteolus Fr.)
Vaisiakūniai 3-6 eni skersmens, bulvės, riešuto pavidalo, nuo gelsvos iki šviesiai rudos spalvos arba beveik juodais hifais apraizgyti. Jaunų vaisiakūnių pjūvis balsvas, senų rudas, juodai rudas, vidus sudarytas iš vingiuotų, šviesesnėmis sienelėmis perskirtų ertmių, pripildytų dvokiančios masės. Sporos beveik bespalvės (jų masė ruda), pailgai elipsiškos, lygiu paviršiumi, 5-8x3-4 μm.
Auga rugpjūčio - spalio mėn. smiltinguose pušynų miškuose, pavieniui arba nedidelėmis grupėmis, dažniausiai iki pusės smėlyje pasislėpę, kartais matyti tik viršutinė vaisiakūnio dalis. Lietuvoje, ypač Varėnos raj. miškuose, dažnas, kitur retesnis. Jauni valgomi. Atrodo, kad ir šernai juos mėgsta.
Šios genties paminėtinas rožinis šakniagrybis (Rhizopogon rabescens Tul.), kuris randamas kartu su gelsvuoju. Jauni vaisiakūniai taip pat valgomi.