Elninis laumriešutis
(Elaphomyces cervinus (Pers.) Schroet = E. granulatus Fr.)
Vaisiakūniai 2-4 cm skersmens, dažniausiai kiaušiniški; luobelė šviesiai geltona, gelsvai arba rausvai ruda, 2-4 mm storio, apaugusi smulkiomis, kūgiškomis karpelėmis. Luobelės sluoksnis jaunų vaisiakūnių baltas arba gelsvas, senų rausvas, negyslotas. Trama minkšta, karti, rudai juoda, spinduliškai išraizgyta pilkomis gyslomis. Aukšliai elipsiški, su 6-8 sporomis. Sporos rudos, rutuliškos, lygiu paviršiumi, 10-22 μm. Auga ištisus metus, bet daugiausia spalio - lapkričio mėn., spygliuočių miškuose, ypač pušynuose, lizdais, 4-8 cm gylyje. Nevalgomas. Dabar Lietuvos miškuose šių grybų sumažėjo, matyt, juos naikina šernai.
Anksčiau miškuose rasdavome dar margąjį laumriešutį (Elaphomyces variegatus Vitt.). Jis labai panašus į elninį, bet mažesnis ir apaugęs didesnėmis karpomis.
Ant laumriešučių parazituoja kiti grybai, pavyzdžiui, grudmenės (Cordyceps ophioglossoides ir C. cepitata). Jų vaisiakūniai juodi arba rusvi, išlindę iš žemės. Aptikus šiuos grybus, galima lengviau rasti žemėje slypinčius laumriešučius.