Baravykas raudonviršis
raudonviršis, raudongalvis, raudonikis, varnėkas (Leccinum aurantiacum (St. Amans) S. F. Gray = Boletus versipellis Fr. = B. rufus Krombh.)
Kepurėlė 3-30 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių pusrutuliška, truputį plaušuota, senesnių grybų plokščiai iškili, plaušuota arba lygi, oranžiškai raudona, geltonai raudona, rudai raudona, rečiau pilkai rusva. Kepurėlės spalva ir plaušuotumas labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo ir klimatinių sąlygų. Jaunų vaisiakūnių vamzdeliai balsvi, senesnių pilkšvi, iki 3,5 cm ilgio. Poros pilkos, senesnių grybų žalsvai arba net rudai pilkos. Kotas kietas, 5-20 cm ilgio, iki 6 cm storio, į pagrindą storėjantis, baltas, apšepęs pilkais, rudais arba net juodais plaušeliais - žvyneliais. Trama balta, kieta, paspaudus, perpjovus arba perlaužus greitai keičia spalvą, pasidaro pilkai melsva, pilkai violetinė, žalsvai rausva, rausva arba net juosva. Sporos verpstiškos, (13) 15-18(20)x4-6 μm.
Auga birželio - spalio mėn. kartais ir vėliau lapuočių bei spygliuočių miškuose po beržais, drebulėmis, ąžuolais, pušimis. Valgomas šviežias, marinuotas, džiovintas (džiovinant juoduoja), senesni vaisiakūniai tinka sultims gaminti. Verdant pridėjus kiek acto, citrinos arba vyno rūgšties, mažiau pajuosta. Antros kategorijos.
Pagal augimvietę ir kai kuriuos morfologinius požymius mikologai išskiria raudonviršio keletą formų, o kai kurie specialistai tas formas net rūšimis laiko.