KARSTINIŲ ĮGRIOVŲ LAUKAI PRIE KIRDONIŲ
Biržų ir Pasvalio apylinkės nuo seno garsėja gipse ištirpusiais urvais ir baltuoju gipsu, liaudyje vadinamu sudokliu. Įgriovų virtinės Karajimiškių laukuose, didžiulės duobės Kirkiluose, jų karstiniai ežeriukai ir paslaptingas gipsą tirpinančio požeminio vandens darbas jau yra aprašyta atskiroje knygutėje1.
Karstinės kilmės ežerėliai Kirkilų draustinyje
Verta aplankyti karstinių įgriovų lauką prie Kirdonių; jis įtrauktas į gamtos draustinių sąrašą. Eidami nuo Kirdonių Pasvaliečių keliu, paliekame siaurą Tatulos slėnį, pamažu kylame į kalną. Prie nedidelio vėjinio malūno kelias suka į kairę, miškelio link. Čia lyg didžiuliai slėniai atsiveria senų karstinių duobių grandinės. Dar įdomiau atrodo kolūkiečio A. Jaronio sodyba. Tarp keliuko ir gyvenamo namo - didelis sodas, tačiau jo nematyti. Tik medžių viršūnės kyšo, o pro gyvatvorės tarpus marguoja į pakalnę besileidžiantys aviliai. Tai sena, labai didelė (apie 40 m skersmens) karstinė įgriova. Kitoje namo pusėje - vėl tokia pat duobė, serbentų krūmų prisodinta. Kiek arčiau miškelio - trečia.
Tai vis senos karstinės duobės. Niekas neatmena, kada jos atsirado. Bet 1957-aisiais gal už kokių 60 m nuo minėtos sodybos įgriuvo didžiulis akivaras, sukeldamas duslų trenksmą ir kaimynystėje jaučiamą žemės drebėjimą. Pirmomis dienomis tai buvo kokių 10 m skersmens kiaurymė, o jos dugne telkšojo vanduo. Tą patį pavasarį molio kraštai užgriuvo, tuštumos užsikimšo, o vanduo pasikėlė aukščiau. Pirmąją vasarą duobė atrodė lyg didžiulis katilas su rusvo molio sienomis ir apskritu gipso sluoksnių „krateriu" dugne. Jos skersmuo buvo apie 10-12 m. Giliau tuštuma dar platesnė. Kitaip ji nebūtų galėjusi praryti kelių tūkstančių kubinių metrų molio dangos. Šiuo metu naujoji karstinė duobė jau užakusi, sklidina vandens.
Tiek daug didžiulių ir įvairaus amžiaus karstinių duobių, susikaupusių mažame plote, kitur Lietuvoje nerandama.
1V. Narbutas. Karstiniai reiškiniai Lietuvoje. 1958.