KULIŲ APYLINKĖSE
Beveik iš visų pusių iki Kulių, esančių pusiaukelėje tarp Plungės ir Gargždų, subėga tamsios miškų juostos. Puiki kalvotų apylinkių panorama prieš akis atsiskleidžia nuo aukštesnių kalvų ir senų piliakalnių. Čia gausu visam vakariniam Žemaičių aukštumos šlaitui būdingų kalvų, dengiamų priemolio, smėlio ar priesmėlio. Daugiausia jos pavienės, šiaurės - pietų kryptimi ištįsusios, lėkštašlaitės. Slinkęs ledynas jas gerokai apardė, nuzulino, todėl kalvų viršūnės atrodo tartum suplotos. Tarpukalnes sudaro ledynų vandenų išplauti kloniai su juose tvyrančiomis didokomis aukštapelkėmis ar srūvančiais gausiais upeliais. Jų tinklas čia, Minijos ir Jūros upių takoskyroje, itin tankus. Šių upokšnių labai nepastovus hidrologinis režimas, taigi jie labai jautrūs bet kokiam vandens, ypač kritulių, pagausėjimui ar sumažėjimui.
Kulių apylinkės su miškais dabar paskelbtos landšaftiniu draustiniu.